11 mitų apie smurtą, kuriuos paneigia faktai

MITAS FAKTAS
Nukentėjusioji pati išprovokavo smurtą. Kad ir kokių problemų kiltų santykiuose, smurtas negali būti pateisintas. Smurtautojai sąmoningai naudoja bauginimo ir izoliavimo taktikas, kad galėtų kontroliuoti savo partnerę. Smurtą patyrusios moterys agresorius dažnai apibūdina, kaip dvilypes asmenybes, kurie skirtingai elgiasi viešumoje ir privačiai. Žmonės juos mato, kaip šaunius vyrukus, dėl ko nukentėjusiosios pradeda įtikėti, kad gal jos iš tiesų kažką daro ne taip, pačios išprovokuoja smurtą.
Tikrasis smurtautojas smurtauja visuose santykiuose Tikrai ne. Smurtautojai pasirenka aukas ir elgiasi su šiais žmonėmis taip, kaip niekada nesielgtų su kuo nors kitu. Smurtą jie pasitelkia kaip galios išraišką pasirinkto asmens atžvilgiu. Santykyje su kitais žmonėmis jie gali elgtis kaip šaunūs ir žavingi bendradarbiai, komandos nariai ar draugai.

Jeigu viskas būtų tikrai taip blogai, nukentėjusioji paliktų smurtautoją

Laikas, kai nukentėjusioji nusprendžia palikti smurtautoją, gali būti pats pavojingiausias jos gyvybei. Smurtautojai dažnai grasina nužudyti ar nusižudyti. Jeigu pora turi vaikų, jie gali tapti šantažo įrankiu, grasinant iš moters atimti motinystės teises, įtikinus tarnybas, kad ji – netikusi motina. Per daugelį metų smurtautojas atriboja nukentėjusiąją nuo draugų, giminaičių, darbo rinkos, tad ji tiesiog neturi nei kur, nei už ką išeiti. Smurtautojas sukuria baimės atmosferą, kurioje santykių nutraukimas neatrodo esąs saugi išeitis, veikiau priešingai, padidina riziką būti nužudyta.
Smurtas artimoje aplinkoje yra blogas, bet ne dažnas reiškinys. Priešingai nei linkstama manyti, smurtas artimoje aplinkoje nėra asocialių, socialinei rizikai priklausančių ar mažas pajamas turinčių žmonių problema. Smurtas (nebūtinai fizinis) pasireiškia ir „tvarkingose“, išteklių nestokojančiose šeimose, tiek didmiesčiuose, tiek kaimo vietovėse.
Smurtas artimoje aplinkoje – šeimos reikalas. Smurtas artimoje aplinkoje yra visų reikalas. Jo slėpimas niekam nepadeda, o tik padeda problemai plisti. Jis žaloja moterų gyvenimą, kenkia vaikams ir brangiai kainuoja visuomenei.
Smurtas artimoje aplinkoje yra tiesiog nesugebėjimas valdyti savo impulsų ar pykčio priepuolių. Smurtautojai puikiai geba kontroliuoti savo agresiją, elgiasi tikslingai ir apgalvotai – jie pasirenka prieš ką, kada ir kaip stipriai smurtauti. Pavyzdžiui, smurtautojas pasirenka mušti savo žmoną, bet ne kaimyno žmoną ar viršininką.
Smurtas artimoje aplinkoje nedaro įtakos vaikams. Jie to smurto net nepastebi Gyvenimas smurtinėje aplinkoje daro labai didelę žalą vaikams. Net labai maži vaikai aiškiai suvokia, kas vyksta.
Smurtą lemia alkoholis, stresas ir psichologinės problemos.

Piktnaudžiavimas alkoholiu, stresas, problemos darbe ar psichologiniai sunkumai gali būti smurto artimoje aplinkoje fonas, tai nėra tikroji smurto priežastis. Smurtautojai patys pripažįsta, kad šias dingstis jie naudoja tik tam, kad turėtų kaip pasiteisinti.

Smurtautojas yra pavydus ir kontroliuojantis, nes turi žemą savivertę ir jaučiasi nesaugus. Tiesą sakant, yra kaip tik priešingai. Smurtautojas jaučiasi ypatingas. Todėl, kai galvojama „liksiu, palaikysiu jį ir problema išsispręs“, pastaroji tik didėja. Smurtautojas trokšta dėmesio ir mėgaujasi juo, o negavęs to, ko nori – baudžia. Baudžia, nes mano, kad turi tokią teisę, o nukentėjusioji turi jam būti dėkinga už jo siūlomus santykius, už suteiktą galimybę dirbti arba nedirbti, turėti draugus ir socialinį gyvenimą. Smurtą jis visada pateisina ir kaltę perkelia nukentėjusiajai („Tu moki, išvesti mane iš kantrybės.“).
Jeigu smurtautojas atgailauja ir žada, kad tai nepasikartos, smurtas liausis Menama savigrauža ir maldavimas atleisti yra smurtautojų naudojama manipuliacijos technika, siekiant toliau kontroliuoti ir valdyti nukentėjusiąją. Smurtautojai retai liaujasi smurtauti.
Nukentėjusiosios priklauso asmenybių tipui, kuris traukia smurtautojus ir provokuoja smurtą. Moksliniai tyrimai neatrado asmenybės tipo, kuris apibrėžtų nukentėjusiąsias. Dėl smurto visada kaltas agresorius, o ne nukentėjusioji.