Smurtas yra ne tik fizinis. Kontroliavimas, pavydas, nepagarba, žeminimas, gąsdinimas - visa tai yra nepastebimų, tačiau vis tik nesveikų, smurtinių santykių požymis. Jeigu šalia savo vyro ar partnerio nesijauti saugi, nekentėk ir nelauk – kreipkis pagalbos.

Kaip gali pasireikšti smurtas?

Smurtas dažniausiai suprantamas kaip fizinė prievarta, tačiau tai gali būti bet koks veiksmas, kurio galima išvengti ir kuris trukdo žmogaus saviraiškai: žodinės atakos, seksualinė prievarta, ekonominis žlugdymas, bauginimas. Smurtas artimoje aplinkoje yra esamo ar buvusio partnerio, sutuoktinio ar globėjo sisteminė prievarta, galinti pasireikšti įvairiomis formomis (fiziniu, psichologiniu, seksualiniu ar ekonominiu smurtu).[1] Šios prievartos tikslas – įbauginti ir kontroliuoti artimais ryšiais susijusį asmenį. Smurtas laikui bėgant stiprėja. Daugiau apie tai: Kaip atpažinti smurtą?

Kontroliuojančiu elgesiu yra siekiama partnerę paversti pavaldžia ir (arba) priklausoma ją izoliuojant nuo paramos šaltinių, išnaudojant jos resursus ir gebėjimus asmeninei naudai, atimant iš jos priemones, reikalingas nepriklausomybei, pasipriešinimui ir išsigelbėjimui, reguliuojant kasdienį elgesį.

Prievartinis elgesys tai užpuolimo, grasinimų, žeminimo ir bauginimo ar kitokios prievartos veiksmas ar jų visuma, kuriais siekiama pakenkti, nubausti ar įbauginti partnerę.

Smurtas artimoje aplinkoje gali pasireikšti viena arba keliomis iš šių formų:

Fizinis smurtas

  • Partneris į mane mėto daiktus;
  • Partneris mane tampo už plaukų;
  • Partneris mane stumdo;
  • Partneris mane muša ir spardo;
  • Partneris mane fiziškai žaloja;
  • t.t.

Psichologinis smurtas

  • Partneris mane pravardžiuoja;
  • Partneris riboja mano bendravimą su kitais asmenimis, pvz., draugais, šeimos nariais;
  • Partneris bando nuteikti prieš mane vaikus;
  • Partneris grasina, jog pakenks man svarbiems žmones ar naminiams gyvūnams;
  • t.t.

Seksualinis smurtas

  • Partneris su manimi mylisi prieš mano valią;
  • Besimylint, partneris verčia daryti tai, kas man nepriimtina;
  • Partneris grasina mane palikti, jei nesutiksiu su juo mylėtis;
  • Besimylint, partneris meluoja apie apsaugos priemonių naudojimą;
  • t.t.

Ekonominis smurtas

  • Partneris  kontroliuoja mano išlaidas;
  • Partneris man neleidžia dirbti;
  • Partneris gadina man priklausančius daiktus;
  • Partneris neleidžia naudotis šeimos pinigais;
  • t.t.

Skirtingos smurto formos dažnai naudojamos kartu.  

Fizinis smurtas

Fizinio  smurto  samprata  apima  plakimą,  deginimą,  spardymą,  stumdymą,  kandžiojimą,  žalojimą  arba žudymą naudojant įvairius daiktus ar ginklus. Šis smurtas dažnai naudojamas kartu su seksualiniu smurtu.  

Fizinis smurtas yra veiksmas, kuriuo siekiama sukelti skausmą ir (arba) sužaloti. Kaip ir kitų smurto formų atveju, pagrindinis tikslas yra ne tik sukelti fizinį skausmą, bet ir apriboti kito asmens apsisprendimo laisvę. Fiziniu smurtu siunčiama aiški žinutė nukentėjusiam asmeniui: „Galiu tau daryti tai, ko nenori.“ Tokiu smurtu išryškinami socialinės galios skirtumai arba siekiama prievarta patenkinti konkrečius smurtautojo poreikius. Smurtas intymiuose santykiuose (dar vadinamas smurtu šeimoje) yra labai skaudi problema visame pasaulyje. Europos Tarybos duomenimis, jis yra pagrindinė 16–44 metų amžiaus moterų mirties ir negalios priežastis[2]. Smurtas sukelia mirtį ir sutrikdo sveikatą dažniau nei vėžys ar eismo įvykiai.

Fizinio smurto pasitaiko ir intymiuose jaunų žmonių santykiuose. Poros nebūtinai turi dalintis bendru gyvenamuoju plotu ar turėti vaikų, kad būtų fiziškai smurtaujama. Ši priežastis gali tapti kliūtimi  prabilti apie intymaus partnerio smurtą. 

Su smurtu viešose erdvėse dažnai susiduriama dėl prielaidų ir lūkesčių, siejamų su socialiniais moterų ir vyrų vaidmenimis. LGBT* ar žmonės, priskirti šiai grupei, gali patirti smurtą – užgauliojimus, pravardžiavimus, grasinimus ir išpuolius.

Psichologinis smurtas

Dažnai manoma, kad žodžiai nežeidžia. Verbalinius išpuolius dažnai mokoma ignoruoti. Tačiau, kai jie tampa reguliarūs ir sąmoningai nukreipiami į žmogui jautrius klausimus, šiuos išpuolius tikslinga vertinti kaip psichologinį arba žodinį smurtą.

Visaverčius santykius puoselėjantys partneriai žino ir pripažįsta vienas kito jautrias vietas ir imasi atsargumo, kad  neįskaudintų.  Tačiau  smurtautojas ypač stengiasi užgauti žodžiais ir tonu. Užgauliojimai apima žeminimą (privačiai ar prieš kitus), šaipymąsi, keiksmažodžių, kuriuos ypač nepatogu girdėti kitiems, vartojimą, blogų dalykų kitam apie jo artimus žmones (šeimos narius, draugus) sakymą, grasinimus panaudoti įvairias smurto formas prieš auką arba prieš jai brangius žmones. Psichologinis smurtas gali būti susijęs su nukentėjusio asmens aplinka, pavyzdžiui, religija, kultūra, kalba, (numanoma) lytine orientacija ar tradicijomis. Smurtautojas sąmoningai pasirenka tuos jautrius aspektus, kurie leidžia skaudinti, žeminti ir bauginti žmogų.

Psichologinis smurtas apima izoliavimą, pajuokimą, žeminimą, pravardžiavimą, kontroliavimą, su kuo asmuo gali matytis, ką dėvėti. Tai gali būti grasinamieji veiksmai (be fizinio ar žodinio smurto elementų), kai primenami ankstesnio smurto epizodai arba asmuo sąmoningai ignoruojamas ar neprižiūrimas.​

Seksualinis smurtas

Seksualinis smurtas apima visas priverstinio lytinio akto formas, įskaitant prievartinius seksualinius nepageidaujamus veiksmus (paprastai pasikartojančius ir likusius be atsako), seksualinius užpuolimus ar nepageidautinus seksualinio pobūdžio žodinius ar fizinius veiksmus, intervenciją  į lyties organus, išangę ar bet kurią aukos kūno dalį lyties organu, daiktu ar bet kokia kita kūno dalimi naudojant jėgą, prievartą, bauginimą arba pasinaudojant tuo, kad asmuo negali duoti sutikimo, asmeninių žmogaus ribų peržengimą (tikslingai pažeidžiant šias ribas), seksualinį ignoravimą siekiant nubausti, kito asmens vertimą žiūrėti (ir kartais imituoti) pornografiją. 

 Ekonominis smurtas

Šis smurtas gali būti kitų jo formų pasekmė arba priežastis. Pasaulio ekonomikos tendencijos rodo, kad vienas iš neoliberalios globalizacijos rezultatų yra skurdo feminizacija (moterys būna labiau ekonomiškai pažeidžiamos nei vyrai). Šeimoje moterys taip pat būna labiau ekonomiškai pažeidžiamos. Tačiau gera moters ekonominė padėtis nebūtinai pašalina smurto grėsmę santykiuose, nes ši aplinkybė gali sukelti konfliktus dėl statuso ir smurtinių santykių nutraukimo.

Ekonominis smurtas yra nuosavybės užgrobimas, būtinų išteklių atėmimas, uždarbio kontroliavimas, draudimas  dirbti  ir  asmens  pašalinimas  iš  sprendimų  priėmimo  proceso.  Daugybėje  šalių ekonominis smurtas yra įteisintas, pavyzdžiui, kai vyrui suteikiama visa teisė disponuoti žmonos nuosavybe arba žmonių grupėms neleidžiama dalyvauti rinkimuose.