„Kai nusipirkdavau naujus batus, drabužį ar kosmetikos, vyrui dažniausiai pasakydavau vos trečdalį kainos, kurią šie daiktai kainavo. Arba iš viso, paslėpdavau pirkinį ir skubiai išpakavus tiesiog padėdavau į lentyną, tikėdamasi, kad jis net nepastebės naujo daikto. Kam aš taip dariau? Tiesiog kad nereikėtų aiškintis ir diskutuoti apie dideles kainas ir mano poreikius, atsakinėti į priekaištus, kad man būtų tikęs ir kremas už kelis litus. Svarbiausia, kad pirkiniai buvo daromi už mano pinigus, o jis man nėra nieko nupirkęs. Nors gal net ir ne tai svarbiausia. Tiesiog naujas pirkinys tapdavo dar viena tema pažeminimams (“nauja suknelė gražesnės nepadarys”, “tai kur dabar eisi šitaip išsikvėpinus” ir t.t.), mano ašaroms, naujam konfliktui, kuris dažnai baigdavosi tiesiog fiziniu smurtu.
Ir tai dabar aš jaučiuosi tokia protinga, kad galiu sudėlioti smurto grandinę, įvardyti priežastis ir net pasakyti, jog tai, ką patyriau savo, deja, subyrėjusios santuokos metais – buvo tiesiog smurtas: ekonominis, psichologinis, fizinis. Kartais visi kartu, kartais po vieną, o retsykiais prisidėdavo ir dar vienas – seksualinis. Papasakot, kaip tai atodo? Ogi tiesiog po konflikto, pati norėdama taikos namuose (yra du vaikai, kurie visa tai mato, o ir aš pati be galo nemėgstu kai namie demonstratyviai nekalbama) imdavau visaip meilintis ir žemindamasi atsiprašinėti. Visa tai baigdavosi seksu, kurio malonumą patirdavo tik viena pusė…
Galbūt toks gyvenimas galėjo tęstis, puikiai žinau, kad daugybė moterų taip ir gyvena. Niekam niekada nesu pasakojusi apie savo patirtį, o ir dabar tai darau anonimiškai: gėda ir visuomenės gailesčio baimė – didesnė. Tačiau tikiu, kad mano istorijoje daugelis atpažinsite save ir tai padės išsivaduoti arba bent jau padaryti pirmą žingsnį išsivadavimo link.
Dabar jau žinau, kad smurtas prasideda nuo smulkmenų. Ypač kai kalbame apie išsilavinusius, inteligentiškus žmones – keistai skamba šie būdvardžiai tokiame kontekste, tačiau būtent tokių žmonių smurtas tampa labai rafinuotas ir, sakyčiau, net iškrypėliškas.
Vyras kontroliuoja išleidžiamus pinigus? Neleidžia dirbti, mokytis? Pinigų kasdienėms išlaidoms tenka kaskart kaulyti (turiu keletą draugių, kurios privalo pateikti tiesiog buhalterinę ataskaitą apie išlaidas)? Vyras nesako kiek uždirba? Bent vienas atsakymas “taip” reiškia, kad patiriate ekonominį smurtą.
Gal pažįstama situacija, kad vyras tarsi meiliai pašiepdamas sako, jog jūsų vaikščiojimas į darbą tai tik laiko gaišimas ir daugiau pinigų išleidžiate kavai ir kelionei pirmyn atgal, nei uždirbate. Pripažinkite, kad net jei tai tiesa, girdėti iš artimo žmogaus tokius žodžius nemalonu, juo labiau, jei darbas jums yra svarbus. Tai irgi ekonominis smurtas su psichologinio priemaišomis.
O gal, sakau, po smarkaus konflikto, vyras gąsdino, kad išvys iš namų, kad paliks be pinigų, kad turi tiek pažinčių, jog net ir bendro turto neteksite? Negąsdino? O mane gąsdino. Bet dabar jau nebe.
Ekonominis smurtas – sunkiausiai atpažįstamas, nes didelė dalis šeimų taip gyvena. Net ir tose, kur moteris uždirba daugiau nei vyras – finansinės jos ataskaitos ir priekaištai dėl išlaidų privalomi. Tiesa sakant, tokiose gal net ir dažniau, nes vargšas napoleoniukas tiesiog gelbėdamas savo pažeistą savigarbą mėgaujasi kankindamas moterį. Yra moterų, kurios iš pradžių mano, jog ekonominis smurtas – draudimas dirbti, siekti karjeros – tai tarsi džentelmeniškumo, nuoširdaus rūpesčio proveržis: “būk namuose, rūpinkis vaikais, šeimą aprūpinsiu aš”. Tačiau vėliau moters darbas namuose tampa nuvertintu ir nematomu, ji virsta išlaikoma veltėde.
Prieštarausite, kad ne visada taip būna? Prašau, aš kalbu apie savo patirtį ir savo gyvenimą dabar. O dabar aš gyvenu saugiai. Saugiai savo namuose, kuriuos teismas dalydamas turtą paliko man ir vaikams. Nepadėjo nei vyro pažintys, nei grasinimai. O man padėjo profesionalios teisinės konsultacijos Moterų informacijos centre, kurias gavau nemokamai. Dabar esu laisva ir pasirengusi naujam gyvenimui moteris. Gyvenimui be smurto, kurį Centro profesionalų dėka moku atpažinti, o atpažinusi apsisaugoti.
Su nuoširdžiais linkėjimais visoms,
Lina
Daugiau istorijų Moterų informacijos centro projekte „Suknelių istorijos”
Tikimės, jog šios istorijos paskatins jus kreiptis pagalbos ir netylėti, jei matote smurtą aplink save.
Pranešk apie smurtą šeimoje – skambink 112.
Patyrei smurtą? Kreipkis į Specializuotos pagalbos centrą.
