Smurtas yra ne tik fizinis. Kontroliavimas, pavydas, nepagarba, žeminimas, gąsdinimas - visa tai yra nepastebimų, tačiau vis tik nesveikų, smurtinių santykių požymis. Jeigu šalia savo vyro ar partnerio nesijauti saugi, nekentėk ir nelauk – kreipkis pagalbos.

Sisteminio smurto ir konflikto skirtumai

Sisteminio smurto ir konflikto skirtumai

Asmens sužalojimas nėra pagrindinis skiriamasis konflikto ir sisteminio smurto, apie kurį kalbame prievartos artimoje aplinkoje atveju, požymis. Ginčo metu taip pat gali įvykti fizinis kontaktas, pasibaigęs sužeidimais. Todėl siekiant tiksliau įvertinti situaciją būtina atkreipti dėmesį į galios dinamiką tarp abiejų santykio dalyvių. Ji gali būti lygiavertė ir pagrįsta dominavimu.

Galios dinamikos, esant konfliktui ir sisteminiam smurtui, palyginimas.

Asmens sužalojimas nėra pagrindinis skiriamasis konflikto ir sisteminio smurto požymis. Ginčo metu taip pat gali įvykti fizinis kontaktas, pasibaigęs sužeidimais. Todėl siekiant tiksliau įvertinti nagrinėjamą situaciją svarbu atkreipti dėmesį į galios dinamiką tarp abiejų santykio dalyvių. Ji gali būti lygiavertė arba pagrįsta dominavimu.

Konfliktams būdinga tai, kad jie yra atsitiktiniai, nereguliarūs, abu santykio dalyviai gali juos ir išprovokuoti, ir aptarti, o diskusija keičia asmens, kuris sukėlė konfliktą, elgesį. Konflikto kurstytoja(s) jaučiasi atsakinga(s) už tai, kas įvyko. Kai partneriai geriau vienas kitą pažįsta, konflikto tikimybė mažėja, nes tai – abiejų žmonių, kurie atsižvelgia į vienas kito požiūrį, problema. Konfliktas yra spontaniška reakcija, kurią (dažniausiai) išprovokuoja išoriniai veiksniai (nusiminimas, nuovargis, baimė). Jo padaryta žala gali būti atlyginta, o sprendimai susijęs su santykių tobulinimu.

Sisteminis smurtas, priešingai, vyksta reguliariai. Agresoriaus ir aukos vaidmenys nesikeičia, todėl tokie santykiai negali būti sėkmingai aptarti, o diskusija šiuo klausimu neatneša pokyčių. Smurtas nuolat stiprėja. Ši prievarta vyksta dėl ekonominės, socialinės, kultūrinės ir fizinės galios disbalanso, todėl smurtautojas neprisiima atsakomybės ir kaltina nukentėjusį asmenį. Tokiuose santykiuose pripažįstamas tik vienas – stipresniojo – požiūris ir smurtauti pasirengiama sąmoningai. Už padarytą žalą, negali būti tiesiog atleista, nes tai – nusikaltimas. Šios problemos sprendimas įmanomas tik pasitelkus išorės priemones: teisėsaugos, kitų institucijų intervenciją, skyrybas, terapiją ar kitą pagalbą, padedančią įveikti nukentėjusiam asmeniui būdingą bejėgiškumą, baimę, savigraužą.

Konfliktui būdinga:

Sisteminiam smurtui būdinga:

Atsitiktiniai ir nereguliarūs

Reguliarūs

Inicijuoti gali abi pusės

Agresoriai ir aukos vaidmenys nesikeičia

Abi pusės gali juos aptarti, o diskusija pakeičia asmens, kuris buvo konflikto priežastis, elgesį

Negali būti sėkmingai aptarti, nėra pokyčių po diskusijos

Kai partneriai geriau vienas kitą pažįsta, problemos tikimybė mažėja

Smurtas nuolat stiprėja: serijos vis rimtesnių, vienpusių konfliktų

Konflikto kurstytoja (-as) jaučiasi atsakinga (-as)

Smurtautoja (-as) neprisiima atsakomybės ir kaltina nukentėjusiąją (-įjį)

Tai – abiejų žmonių problema, atsižvelgiančių į vienas kito požiūrį

Prievarta vyksta dėl galios disbalanso (ekonominio, socialinių lyčių vaidmenų, fizinės jėgos)

Pripažįstamas tik vienas požiūris

Spontaniška reakcija į (dažniausiai) išorinius veiksnius (nusiminimas, nuovargis, baimė)

Smurtauti pasirengiama sąmoningai

Žala gali būti kompensuota

Už tai, kas padaryta, negali būti (ir neturėtų) būti atleista

Sprendimas susijęs su santykiais

Sprendimas įmanomas tik pasitelkus išorės priemones (skyrybas, policijos intervenciją, terapiją ar savipagalbą)

 

Nukentėjusio asmens savijauta: bejėgiškumas, baimė, savigrauža