Smurtas yra ne tik fizinis. Kontroliavimas, pavydas, nepagarba, žeminimas, gąsdinimas - visa tai yra nepastebimų, tačiau vis tik nesveikų, smurtinių santykių požymis. Jeigu šalia savo vyro ar partnerio nesijauti saugi, nekentėk ir nelauk – kreipkis pagalbos.

Žiniasklaidai

Smurtas artimoje aplinkoje yra kompleksiška problema, kurios mastai visuomenėje dar nėra pilnai įsisąmoninti. Tačiau žiniasklaidos teikiama informacija daro didelį poveikį ir esamą padėtį gali pakeisti. Todėl rašydami apie ją:

  • Nepamirškite pabrėžti, kad įvykis yra smurto artimoje aplinkoje atvejis, o ne eilinis incidentas, kurio metu panaudota prievarta.

Pavyzdžiui, užuot rašę „Jonas nužudė žmoną Mariją“, pabrėžkite, kad „smurto artimoje aplinkoje (šeimoje) metu Jonas nužudė žmoną Mariją“.

  • Smurto artimoje aplinkoje niekuomet nevadinkite tarpusavio santykių, šeimos problema, barniu ar buitiniu konfliktu. Sisteminio smurto atvejį pateikdami kaip spontanišką konfliktą, klaidinate visuomenę, nes, taip įvardindami, siunčiate žinutę, kad abu asmenys (ir smurtautojas, ir nukentėjusioji) vienodai atsakingi dėl to, kas nutiko. Tačiau smurtas artimoje aplinkoje yra galios disbalanso pasekmė. Juo piktnaudžiauja agresorius, todėl smurtautojui turi tekti visa atsakomybė dėl prievartos.
  • Kuo tiksliau perteikite žinomus faktus. Atkreipkite dėmesį, kur dedamas žinutės akcentas ir stenkitės pabrėžti smurtautojo elgesį.

Užuot rašę „moteris buvo užpulta vyro“, konstatuokite „vyras užpuolė savo žmoną“. Įsitikinkite, kad rašydami apie nukentėjusiąją nepaverčiate smurtautojo nematomu.

  • Pateikdami statistiką, venkite teiginių „x moterų patyrė smurtą / buvo išprievartautos“, verčiau konstatuokite „x vyrų smurtavo / prievartavo“. Žinutėje minėkite ir smurtautojus, ir nukentėjusiąsias arba tik smurtautojus. Niekada nerašykite tik apie nukentėjusiąsias. Teigdami, kad, pvz., Marija patyrė smurtą, atitrauksite dėmesį nuo Jono, kuris smurtavo prieš ją. Todėl svarbu rašyti: „Jonas sumušė Mariją“.
  • Venkite žodžio „tariamai“, kalbėdami apie smurtautojo veiksmus.

Užuot teigę „moteris tariamai buvo užpulta savo vyro“, nurodykite „moteris teigė (policijai), kad ją užpuolė sutuoktinis“.

  • Venkite nukentėjusiosios elgesio apibūdinimų: „paskatino“, „išprovokavo“, „pati prašėsi“ ir pan. Neabejokite nukentėjusiosios elgesio adekvatumu. Pabrėžkite smurtautojo poelgį, veiksmus, motyvus.
  • Seksualinio smurto atveju, neaptarinėkite nukentėjusiosios išvaizdos (pvz., „auka vilkėjo trumpą suknelę“), jos lytinio gyvenimo detalių, nevertinkite jos elgesio (pvz., „liudininkai matė, kaip ji meiliai šoko su kaltinamuoju“). Toks situacijos aprašymas atsakomybę dėl to, kas nutiko, perkelia nukentėjusiajai ir tampa jos, o ne smurtautojo kaltinimu.
  • Nesvarstykite apie tai, kodėl prievartą patyrusi moteris lieka su smurtautoju ar po kurio laiko grįžta pas jį. Tokio pobūdžio pasvarstymai atitraukia skaitytojų dėmesį nuo smurtautojo elgesio ir perkelia atsakomybės naštą nukentėjusiajai. Jos poelgių vertinimas kuria prielaidas pateisinti smurtautojo veiksmus. Raginant nukentėjusį asmenį palikti smurtautoją daroma prielaida, kad už smurto nutraukimą atsakinga pati moteris (nors ji negali kontroliuoti agresoriaus veiksmų), o smurtautojas išvengia atsakomybės.
  • Venkite išsireiškimo „smurtas prieš moteris“, nes tai skatina svarstyti, kas gi su tomis moterimis negerai? Kalbėkite apie „vyrų smurtą prieš moteris“, taip atkreipdami dėmesį į netinkamą tam tikrų vyrų elgesį.
  • Nesiekite smurto artimoje aplinkoje su piktnaudžiavimu alkoholiu ar narkotikais. Nedarykite prielaidų, kad prievartą išprovokavo psichotropinės medžiagos. Smurtas yra sąmoningai agresoriaus pasirinktas veiksmas, jo sprendimas ir įsitikinimas, kad turi teisę taip elgtis. Neskleiskite mito, kad apsvaigimas turi tiesioginių sąsajų su smurtu. Artimoje aplinkoje smurtauja ir alkoholio nevartojantys asmenys. Antra vertus, ne visi alkoholizmo problemų turintys žmonės skriaudžia savo artimuosius.
  • Dauguma smurtaujančių asmenų yra gerbiami, atsakingas pareigas einantys visuomenės nariai. Jie yra vertinami draugai ir kolegos, mylimi sūnūs, broliai ir viešumoje žinomi kaip žavesio nestokojančios asmenybės. Nevaizduokite jų kaip monstrų, nes taip klaidinate, iškreipdami faktą, kad smurtauja įvairūs, skirtingų socialinių sluoksnių vyrai, šį veiksmą pasirinkdami sąmoningai.
  • Nevaizduokite smurtautojo kaip „iškrypėlio“, „ligonio“, „nenormalaus“. Tokių sąvokų vartojimas nepagrįstai stigmatizuoja negalią turinčius žmones ir menkina kasdienio seksizmo faktą, kuris remiasi vyriškojo pranašumo ir galios prieš moteris demonstravimu. Prievartą naudoja vyrai, kurie manosi turį tam teisę.
  • Smurtas yra sąmoningas veiksmas, todėl nevaizduokite smurtautojo, kaip vyro, kuriam kažkas netikėtai nutiko. Agresorius sąmoningai pasirenka prieš ką, kada ir kaip smurtauti, kad išvengtų atsakomybės.
  • Neneikite fakto, kad smurto artimoje aplinkoje atvejai atskleidžia lyčių nelygybę. Teiginys „ir vyrai patiria smurtą“ ar „moterys irgi smurtauja“ menkina moterų patiriamo smurto artimoje aplinkoje mastus. Teiginius reikia paremti statistika, atkreipiant dėmesį, kad lytis yra svarbus veiksnys kalbant apie smurtą artimoje aplinkoje (apie 90 proc. visų nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusių asmenų yra moterys, o daugiau nei 90 proc. visų smurtautojų – vyrai; vyrai artimoje aplinkoje ypač dažnai nukenčia nuo kitų vyrų. Pasaulio mastu moterys sudaro 89 proc. asmenų, kurie kenčia nuo sisteminio smurto – kai 4 ir daugiau kartų patiriama to paties asmens prievarta). Pateikite nacionalinę ar (ir) regioninę statistiką.
  • Būtinai informuokite skaitytojus, kur galima kreiptis pagalbos (regioninių ir nacionalinių pagalbos centrų, pagalbos linijos kontaktus)

Dėkojame už bendradarbiavimą. Jūsų pagalba ypač svarbi siekiant mažinti nukentėjusiųjų kaltinimo ir smurto nematomumo tendencijas visuomenėje.