Ką daryti, kai smurtą patiria vaikai?

Artimoje aplinkoje patiriamas smurtas neigiamai veikia vaikų vystymąsi ir turi ilgalaikių pasekmių jų elgesiui. Nepilnamečiai negali pasirinkti sveikesnės aplinkos ir gyventi savarankiškai, todėl užtikrinti jų apsaugą nuo smurto ir pilnavertę vaikystę turi suaugusieji. Ignoruojamas, smurtas ir toliau tęsiasi, o vaikui kyla vis didesnis pavojus.

Smurtas prieš vaikus

Yra išskiriamos keturios smurto prieš vaikus rūšys: 

  • Fizinis smurtas yra tyčinis fizinio skausmo sukėlimas vaikui arba pasikėsinimas tai padaryti. Fiziniu smurtu laikomas mušimas ranka bei daiktais, stumdymas, tampymas už plaukų, kojos pakišimas, kad vaikas nugriūtų, spardymas, deginimas, kandžiojimas, kankinimas liepiant sunkiai dirbti, taip pat fizinių bausmių taikymas išvardintais būdais. 
  • Seksualinis smurtas yra jaunesnio nei 16-kos metų asmens išnaudojimas seksualiniams savo ar kito žmogaus poreikiams tenkinti. Seksualiniu smurtu yra laikomas seksualinio pobūdžio tekstų, vaizdų, filmų rodymas, vaiko įtraukimas į pornografinę veiklą arba prostituciją, vertimas stebėti suaugusio asmens lytinius organus arba demonstruoti savus, lytinis santykiavimas su vaiku vaginaliniu, analiniu ar oraliniu būdu, daiktų kišimas į lytinius organus, lietimas siekiant patenkinti lytinę aistrą (bučiavimas, glostymas, prisilietimai ir pan.) bei vertimas šiuos veiksmus atlikti vaikui. 
  • Psichologinis smurtas yra tyčinis sistemingas vaiko emocinės būklės bloginimas: patyčios, rėkimas, vaiko pasiekimų, norų, pomėgių menkinimas, ignoravimas, gąsdinimas panaudoti fizinę jėgą, socialinės veiklos ribojimas (draudimas dalyvauti renginiuose, bendrauti su kitais asmenimis, lankyti būrelius), kitoks kontroliavimas ir auklėjimo nenuoseklumas.
  • Nepriežiūra yra būtinų fizinių, emocinių ir socialinių vaiko poreikių netenkinimas. Vaiko nepriežiūra gali būti nesirūpinimas jo mityba ir nuo normos nukrypusiu svoriu, higiena, lėtinių ligų, sugedusių dantų gydymu, leidimas vartoti alkoholį, tabaką ar narkotines medžiagas, per mažas dėmesys vaiko emocinei gerovei, jo ugdymo galimybių suvaržymas, pavyzdžiui, kai vaikas nėra leidžiamas į mokyklą. 

Jei šeimoje vienas iš tėvų smurtauja prieš kitą, smurtą stebintis vaikas taip pat laikomas smurto auka. Kai vaikas yra priverstas stebėti, kaip skriaudžiamas mylimas žmogus, jo elgesyje atsiranda tiesioginį smurtą patiriančiam vaikui būdingų elgesio pokyčių. Vaikas jaučia namuose tvyrančią įtampą, nuo smurto nukentėjusio suaugusiojo nerimas ir skausmas yra perduodamas vaikui, o iš smurtautojo išmokstama problemas spręsti pasitelkiant smurtą. Taigi, net jei vaikas nėra mušamas, prieš jį nėra naudojamas seksualinis smurtas, psichologinio smurto padariniai neišvengiami. Be to, į suaugusįjį nukreiptas fizinis smurtas namuose yra ženklas, kad ateityje smurtas gali būti panaudotas ir prieš vaiką. 

Kaip atpažinti, kad prieš vaiką smurtaujama?

Kartais gydytojai, mokytojai ir kiti su vaikais dirbantys asmenys yra vieninteliai žmonės, galintys atpažinti apie patiriamą smurtą bylojančius ženklus. Pavyzdžiui, darželio auklėtojai turi išskirtinę galimybę stebėti vaiko bendravimą su grupės draugais ir raidos ypatumus, kurių per trumpą vizitą šeimos gydytojas ar stomatologas greičiausiai nepastebėtų. 

Visi smurto prieš vaikus atvejai nėra vienodi ir kartais ryškiausi yra fiziniai simptomai, kartais – psichologiniai. Verta iš anksto apsvarstyti, į ką pirmiausiai turėtumėte atkreipti dėmesį kaip savo srities specialistas. Pastebėję vaiko elgesio, išvaizdos, sveikatos problemų, kurios galėtų būti sukeltos smurto artimoje aplinkoje, turėtumėte veikti proaktyviai. Gali būti, kad vaikas jums bus linkęs pasakyti daugiau nei savo šeimos nariui ar kitam žmogui.  Detaliai aprašykite nerimą keliantį vaiko elgesį, žymes ant kūno, kitus išorinius požymius  ir viską, ką jums papasakos pats vaikas.

Svarbu klausimus suformuluoti atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandą, kad gauti atsakymai arba paneigtų, arba patvirtintų spėjimus apie vaiko būklę. Ikimokyklinio amžiaus vaikai ir pradinukai dar neturi reikiamo žodyno, kad galėtų kalbėti apie smurtą ir jį suprasti, todėl reikėtų vengti sudėtingų sąvokų, o užduodami klausimai turėtų būti paprasti, aiškūs. Atviro tipo klausimai, į kuriuos negalima atsakyti „taip“ arba „ne“, geriausiai tinka siekiant įgyti vaiko pasitikėjimą ir jį prakalbinti. Detalės tikslinamos uždarais klausimais. Galima kalbėti iš pradžių neišduodant, kad kažkas jums sukėlė nerimą, pavyzdžiui, pokalbis apie maistą ir namie valgomus patiekalus gali indikuoti tėvų nesirūpinimą vaiku.

  • Atrodo, kad nenori grįžti namo. Kodėl?
  • Pastebėjau, kad ant rankos turi didelę mėlynę. Papasakok, kaip ji atsirado.
  • Kartais suaugę liepia vaikams daryti dalykus, kurių daryti jie nenori. Ką apie tai manai?
  • Ant tavo apatinių pastebėjau dėmių. Kaip manai, iš kur jos galėjo atsirasti?
  • Ar kas nors yra tau liepęs daryti kažką nemalonaus, tau nepatinkančio, tai, ko tu nenori?
  • Papasakok, ką dažniausiai valgai vakarienei.
  • Kada paskutinį kartą valgei?
  • Ką tavo tėvai daro, jei jų neklausai?

Apie situaciją namuose galima paklausti ir vaiką lydinčio suaugusio šeimos nario, tačiau ne smurtavimu įtariamo asmens. Tokiu atveju užtikrinkite, kad informacija nebūtų fiksuojama smurtautojui pasiekiamuose dokumentuose. 

Jei paaiškėja, kad vaikas patiria smurtą, būtina nedelsiant pranešti policijai arba Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai

Požymiai, liudijantys, kad vaikas galimai savo aplinkoje patiria smurtą.

 

 

Fiziniai ir kiti išoriniai požymiai

Elgesio požymiai

Fizinis smurtas

  • nubrozdinimai, kraujuojantys įdrėskimai;

  • kraujosruvos ant sėdmenų, šonų, plaštakų, pilvo, pėdų, burnoje, aplink akis, ausis, akyse;

  • virvės, laido, dantų ir kitų neįprastų daiktų žymės ant kūno, kurios negali atsirasti dėl nelaimingų
    atsitikimų;

  • atskirų kūno dalių skausmas;

  • psichosomatiniai sutrikimai (nuolatiniai galvos, pilvo skausmai, sutrikusi šlapimo pūslės veikla).

  • baimė, nerimas;

  • miego sutrikimai, košmarai;

  • menka savivertė;

  • mokymosi sunkumai;

  • depresijos simptomai;

  • agresyvus elgesys, polinkis tyčiotis iš kitų ir įsivelti į muštynes;

  • daiktų gadinimas;

  • ypatingai paklusnus elgesys;

  • konkretaus asmens baimė;

  • išsiskyrimo baimė;

  • mintys, kalbos apie savižudybę;

  • anksti pradėtas lytinis gyvenimas.

Seksualinis smurtas

  • nubrozdinimai ir įdrėskimai intymiose vietose;

  • sergamumas lytiniu keliu plintančiomis ligomis;

  • nėštumas;

  • nepaaiškinamas kraujavimas iš lytinių organų arba analinės angos;

  • patinimai, skausmas, niežėjimas lytiniuose organuose bai išskyros iš jų;

  • skausmingas šlapinimasis;

  • žaizdos burnoje ir ant lūpų.

  • seksualinio pobūdžio veiksmai žaidžiant;

  • seksualinio pobūdžio piešiniai;

  • seksualinio pobūdžio kalba ar gestai;

  • amžiaus neatitinkančios išsamios žinios apie lytinį gyvenimą;

  • pasakojimas apie patirtą seksualinį smurtą;

  • baimė vienos lyties asmenims arba konkrečiam žmogui;

  • seksualiai agresyvus elgesys;

  • savo nuogo kūno demonstravimas kitiems;

  • fizinio kontakto su suaugusiaisiais siekimas; 

  • psichologinio smurto požymiai;

  • anksti pradėtas lytinis gyvenimas.

Psichologinis smurtas

  • psichosomatiniai sutrikimai (nuolatiniai galvos, pilvo skausmai, sutrikusi šlapimo pūslės veikla, kt.).

  • apatija, nenoras užsiimti vaikams įprastomis veiklomis;

  • kontakto su kitais vaikais vengimas, socialinė izoliacija;

  • menka savivertė;

  • mokymosi sunkumai;

  • raidos sutrikimai;

  • mintys, kalbos apie savižudybę;

  • savęs žalojimas;

  • baimė, nerimas;

  • pastoviai bloga nuotaika;

  • agresyvus elgesys, polinkis tyčiotis iš kitų ir įsivelti į muštynes;

  • perdėtai jautrus reagavimas į aplinką;

  • skundai dėl patyčių;

  • apetito sutrikimai;

  • anksti pradėtas lytinis gyvenimas.

Nepriežiūra

  • netinkama apranga;

  • nepakeistos pilnos sauskelnės;

  • atsilikusi fizinė raida;

  • nešvarūs, suplyšę drabužiai, lgi nagai, nešvarios ausys, riebaluoti plaukai, purvina(s);

  • daug sugedusių dantų;

  • dažni susirgimai.

  • pastovus alkis;

  • atsilikusi emocinė ir psichologinė raida;

  • nuolatinis miego trūkumas;

  • dažnas pamokų praleidinėjimas;

  • vagiliavimas;

  • higienos įgūdžių stoka;

  • anksti pradėtas lytinis gyvenimas;

  • narkotinių medžiagų vartojimas.

Ką daryti, jei manote, kad jūsų vaikas patiria smurtą?

Jei įtariate, kad šeimos narys, giminaitis ar kitas asmuo smurtauja prieš jūsų vaiką, turėtumėte pabandyti pasikalbėti su vaiku akis į akį. Svarbu tai daryti saugioje vietoje, kurioje jūsų negirdės ir nematys smurtavimu įtariamas asmuo. Nepamirškite visko užsirašyti arba fiksuoti telefonu. Vaikas dar gali nesuprasti, kas yra psichologinis smurtas, fizinė ir seksualinė prievarta, todėl venkite sudėtingų žodžių, nepraraskite kantrybės, jei nepavyks iškart gauti atsakymo. Išsaugokite tarpusavio pasitikėjimą, parodykite, kad jumis galima pasitikėti ir esate pasirengusi (-ęs) vaiką apsaugoti.

Klausimai, kuriuos galite užduoti:

  • Ar viskas gerai?
  • Kas nutiko?
  • Ar bijai man ką nors pasakyti? Su manimi gali dalintis viskuo.
  • Ar kas nors prašė, kad saugotumei nuo manęs paslaptį?
  • Ar kas nors tave keistai ar nemaloniai liečia, kai manęs nėra šalia?
  • Ar tave yra nuskriaudęs tave prižiūrintis žmogus?

Jei sužinojote, kad prieš jūsų vaiką smurtauja kitas suaugęs žmogus, pirmiausia pasirūpinkite savo ir vaikų saugumu ir tik tada skambinkite skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112.