Kai vaikai matė arba mato smurtą namuose, itin svarbu apie tai su jais kalbėti, net jeigu tai padaryti labai sunku. Daugelis smurtą patiriančių žmonių nenori apie tai kalbėti su vaikais. Gali atrodyti, kad saugiau apsimesti, jog nieko nevyksta. Tačiau vaikai viską mato ir supranta, ir dažnai dėl smurto kaltina save.
Ką vaikams, patyrusiems tėvų smurtinius santykius, svarbiausia žinoti?
Kad smurtas nėra norma ir nėra jų kaltė; kad normalu jausti baimę; kad jūs visada pasiruošusi juos išklausyti; kad jie laisvai gali jums sakyti, kaip jaučiasi; kad jūs apgailestaujate dėl to, ką jiems teko patirti ir išgyventi; kad jie nieko negalėjo padaryti, jog užkirstų kelią smurtui; kad jie nenusipelno to savo šeimoje; kad jūs juos apsaugosite.
Jeigu su vaikais apie smurtą nesikalbama arba apsimetama, jog niekas nevyksta, vaikai gali imti manyti, jog smurtas yra normalu, gali jaustis sutrikę, kaltinti save, slėpti, neigti ir nenorėti išreikšti savo jausmų. Jie gali jaustis izoliuotais nuo savo draugų, išmokti nekalbėti apie smurtą, įgyti nerealistinių įsitikinimų apie smurto priežastis.