Porų terapija gali padėti įveikti romantiniuose santykiuose kilusias kliūtis – iš vaikystės atsineštas traumas, komunikacijos ar intymumo problemas. Tačiau, kai vienas iš poroje esančių žmonių smurtauja prieš kitą, šios paslaugos rekomenduojama vengti.
Smurtą patiriančiam keliamas pavojus
Smurtaujančio asmens siekis yra poroje sukurti ir išlaikyti galios disbalansą, todėl porų terapijos metu jis taip pat greičiausiai bandys perkelti kaltę ant partnerės (-io) ir sumenkinti naudotą smurtą. Jei terapeutui trūksta patirties ir kompetencijos atpažinti manipuliacijos technikas bei padėti smurtą intymiuose santykiuose patiriančiam asmeniui, labai paprasta patikėti charizmatišku ir iš pažiūros geranorišku žmogumi. Prie nusivylusios, neramios, galbūt net piktos aukos jis atrodo tik dar patraukliau – būtent tokį savo įvaizdį formuoja tie, kurie smurtauja už uždarų durų.
Atsiranda rizika, kad terapeutas pasiduos smurtautojo įtakai ir tarp jų susiformuos sąjunga. Du žmonės, prisidedantys prie smurtą patiriančio žmogaus kaltinimo ten, kur turėjo būti suteikta pagalba, sukuria dar vieną trauminę patirtį nukentėjusiai pusei.
Tuomet, kai smurtą patirianti šalis jaučiasi galinti atvirai kalbėti su terapeutu, kyla dar didesnis pavojus jos saugumui. Kai smurtą patiriantis asmuo trečio žmogaus akivaizdoje kalba apie partnerio smurtinį elgesį, smurtautojui tai reiškia jo demaskavimą, pažeminimą ir išdavystę. Pajutęs, kad sesijos metu buvo kėsintasi į jo galios neliečiamumą ir bandyta paviešinti jautrias privataus gyvenimo detales, smurtaujantis asmuo gali pasiryžti susigrąžinti pasitikėjimą savimi – porų terapija gali turėti atvirkštinį efektą ir tapti pretekstu naujam, dar stipresniam smurto proveržiui vos grįžus namo.
Porų terapijoje abu partneriai turi jaustis saugūs. Bijodamas pasekmių ir matydamas specialisto palankumą smurtautojui, smurtą patiriantis žmogus asmuo bus linkęs nuslėpti esminę informaciją ir pateisinimų smurtautojo veiksmams toliau ieškoti savo elgesyje.
Smurto intymiuose santykiuose atveju reikalingas kitas terapijos metodas
Porų terapija veiksminga tada, kai abi pusės prisiima atsakomybę už savo veiksmus, nestokoja empatijos kito atžvilgiu ir keičia savo elgesį, kad būtų įgyvendintas bendras susitarimas. Darydami prielaidą, kad abu partneriai neša vienodą atsakomybę už santykių sėkmę, porų terapeutai turi stengtis išlikti nešališki ir išklausyti abiejų pusių jausmų bei poreikių. Jei vienas iš partnerių kenčia sisteminį psichologinį, seksualinį, fizinį ar ekonominį smurtą, porų terapijoje leidžiamas laikas tampa neproduktyvus, nes smurtiniuose santykiuose partneriai niekada nėra lygiaverčiai. Smurtaujantysis ir taip per daug laiko praleidžia galvodamas apie save, o ne kitą žmogų. Vietoje įsiklausymo į save jam reikia mokytis keisti nuostatas, leidžiančias pagrįsti smurtinį elgesį kito žmogaus atžvilgiu, nes būtent jos vėliau veda prie veiksmų.
Bandydami padėti išspręsti konfliktus, terapeutai moko poras naujų būdų bendrauti tarpusavyje, tačiau problema nėra ir partnerių tarpusavio nesusikalbėjimas. Smurtautojas yra tas žmogus, kuris dėl galios, kontrolės bei noro tai išlaikyti naudojo smurtą žemindamas partnerį(-ę) ir piktnaudžiaudamas galios persvara. Pranašumo demonstravimui gali būti naudojama kurstymo taktika, ignoravimas, užgauliojimai ir kiti destruktyvūs veiksmai, kurie nėra neapdairumo ar komunikacinių įgūdžių stokos rezultatas.
Kompromiso ieškojimas porų terapijoje tik gilina nukentėjusio nuo smurto žmogaus nepasitikėjimą savimi, o smurtautoją skatina galvoti, kad pirmiausia savo elgesį turi keisti partneris(-ė). Esant tokioms aplinkybėms, labai lengva toliau naudoti psichologinį smurtą vis primenant, kad terapeutas sakė daugiau dėmesio skirti partnerio(-ės) poreikiams ir emocijoms. Konsultuojantys specialistai turi suprasti, jog smurtą patiriančio asmens požiūrio ir elgesio pokyčiai nepakeis smurtautojo veiksmų, todėl ir nereikėtų į tai koncentruotis.
Pernelyg save išaukštinantys, per daug savimi pasitikintys žmonės nėra linkę keistis ir gali nepakeisti savo būdo visą gyvenimą. Romantiniams santykiams, kuriuose smurtautojas mano esantis teisus, o auka yra pasirengusi keistis, kad nutrauktų partnerio smurtą, porų terapija padėti negali – smurtas nėra santykių problema, nes sprendimas smurtauti priklauso tik nuo smurtautojo. Su smurtą patiriančiu žmogumi būtina dirbti atskirai, padėti jam suprasti, kas vyksta, parodyti, kokios gali būti išeitys iš smurto. Smurtautojui taip pat reikalingos visai kitokios paslaugos, tikslingai nukreiptos į nuostatų, pateisinančių smurto naudojimą, keitimą.
