„Gaslighting“ terminu vadinamos sisteminės psichologinės manipuliacijos, siekiant pakeisti kito asmens realybės suvokimą, pakreipiant savo naudai – bandant įtikinti, kad tai, kas vyksta, yra netikra, neegzistuoja ir pan. Tai yra viena iš galimų kontrolės strategijų sisteminės prievartos atveju, kuria siekiama besąlygiškai kontroliuoti auką.
Terminas „gaslighting“ kilo nuo 1944 m. JAV pasirodžiusio filmo “Gaslight”, kuriame pasakojama apie pagrindinio filmo veikėjo psichologines manipuliacijas savo žmonai, dėl kurių ji pati nebežino, kas yra tikra jos gyvenime, bei pradeda tikėti, kad ji yra pamišusi. Apimta šių jausmų ji pradeda galvoti, kad dėl visko, kas vyksta, ji kalta pati.
„Gaslighting“ terminu vadinami tokie psichologiškai smurtaujančio asmens veiksmai, kaip:
- Bandymas įtikinti, kad esate psichiškai nestabili (-us) ar psichiškai nesveika(s), neadekvati (-us). Smurtaujantis asmuo gali teigti, kad „einate iš proto“, kartoti, kad jūsų būsena neramina, gąsdina, kad tai, ką darote arba sakote, yra nenormalu, kad jums reikėtų nueiti pas psichologą arba psichiatrą, susirūpinti savo psichine sveikata ir pan.
- Bandymas įtikinti, kad tai, ką jaučiate, yra nesvarbu, netikra, nesąmonė, kad dalykus perdedate, reaguojate pernelyg stipriai ir pan.
- Jūsų jausmų, išgyvenimų ir patirčių menkinimas. Smurtaujantis asmuo gali teigti, kad „esate per jautri (-us)“, į jūsų susirūpinimą reaguoti žodžiais „aš tik pajuokavau“, „reaguoji per stipriai, neadekvačiai“, sakyti, kad turėtumėte nurimti, reaguoti paprasčiau, ramiau ir pan.
- Bandymas įtikinti, kad tik įsivaizduojate ar išsigalvojate smurto įvykius ir smurtaujančio asmens veiksmus. Smurtaujantis asmuo gali teigti, kad įvykius „išsigalvojate“, kad „to nebuvo“, „aš taip nesakiau“, „nusišneki“, „viskas yra kitaip, nei tau atrodo“, „nustok įsivaizduoti tai, ką nori“, „tai tik tavo galvoje“ ir pan.
- Bandymas koreguoti įvykių suvokimą ir vertinimą, bei prisiminimus apie tai, kas įvyko. Pavyzdžiui, smurtaujantis asmuo gali teigti, kad buvo visiškai kitaip, nei atsimenate, kad išsigalvojate, kad jums „reikia pasitikrinti atmintį“ ir pan. Taip pat smurtaujantis asmuo gali keisti faktus, bandydamas jums įteigti, kad viskas vyko kitaip, priešingai, nei buvo iš tikrųjų. Tai smurtą patiriančiam asmeniui įneša ypač daug sutrikimo ir abejonių tuo, kas vyksta ir kaip yra iš tikrųjų, pakerta pasitikėjimą savimi.
- Savo kaltės dėl smurto neigimas, bandymas įtikinti, kad tai jūs viską pradėjote, inicijavote, išprovokavote, kad dėl jūsų kaltės įvyko nesusipratimas, nesusikalbėjimas ir pan.
- Daiktų slėpimas, judinimas, perdėjimas į kitą vietą, siekiant suklaidinti ir supainioti kitą asmenį arba tuo pagrindu pradėti smurtauti. Vėliau smurtaujantis asmuo gali bandyti įtikinti, kad jūs daiktą pametėte, ne ten padėjote ir pan.
- Staigus nuotaikos ir elgesio pakeitimas iš agresyvaus ir pikto į švelnų ir rūpestingą. Dažnai toks pasikeitimas gali įvykti pasirodžius trečiajam asmeniui arba tiesiog siekiant smurtą patiriantį asmenį dar labiau suklaidinti jausmuose ir situacijose.
„Gaslighting“ situacijose smurtautojas bando įtvirtinti „adekvataus“ ir „neadekvataus“ asmenų santykį, sau priskirdamas „tiesos“ ir „normalumo“ monopolį. Pastoviai esant „neadekvačiojo“ asmens vietoje, jums gali iš tiesų imti atrodyti, kad „einate iš proto“, kad kažkas su jumis yra ne taip, kad esate neįdomi (-us), neseksuali (-us), nepatraukli (-us) ir pan.
Vyrų smurto prieš moteris atveju smurtautojas moters nepasitenkinimą gali suvesti į priešmenstruacinį sindromą (PMS).
Kartais gali būti pasitelkiami ir kiti asmenys, kurie prisideda prie smurtautojo psichologinių manipuliacijų ir jas sustiprina. Pavyzdžiui, smurtaujama prie smurtaujančio asmens draugo, kuris po smurto veiksmo gali taip pat teigti, kad nieko nebuvo, kad įvykį išsigalvojate ir panašiai. Tai gali sutvirtinti jūsų savijautą, kad „iš tiesų einate iš proto“ ir nebežinote, kas su jumis darosi. Žmogus, naudojantis „gaslighting“ kaip kontrolės strategiją, yra linkęs į psichologines manipuliacijas įtraukti ir bendrus draugus bei artimuosius, patraukdamas juos į savo pusę, sudarydamas įspūdį, kad yra teisus, pats galimai kenčia nuo psichologinio smurto, jūsų priekaištų ir pan. Arba priešingai – gali tendencingai bandyti įtikinti, kad jums artimi žmonės ir draugai nori jums blogo, nuteikinėja jus prieš mylimąjį arba priešinasi jūsų santykiams, todėl turėtumėte jais nepasitikėti, nuo jų atsiriboti, nebendrauti, kvestionuoti jų nuomonę ir pan.
Esant įtrauktai (-am) į tokias psichologines manipuliacijas, normalu jausti sutrikimą ir pasimetimą, įtampą, abejonę savo veiksmais ir jausmais. Kartais gali iš tikrųjų atrodyti, kad „einate iš proto“ ir nebežinote, kas yra tiesa ir kas vyksta iš tikrųjų. Visa tai tokioje situacijoje yra normalūs jausmai, todėl neišsigąskite ir pasitikėkite savo vertinimu.
Jei patiriate šiuos ir panašaus pobūdžio veiksmus iš savo mylimo asmens – galimai patiriate psichologinį smurtą ir jau esate įvesta(s) į smurtaujančio asmens psichologines manipuliacijas. Atminkite, kad jūsų požiūris į situaciją ir jausmai yra svarbūs bei reikšmingi. Niekas neturi teisės su jumis taip elgtis prieš jūsų valią.
Ką galite padaryti?
- Identifikuokite psichologinių manipuliacijų sistemiškumą ir tai įvardinkite sau kaip prieš jus naudojamą smurtą. Nebandykite tokio elgesio pateisinti. Priešingai – supraskite, kad tai nėra jūsų atsakomybė, o smurtaujantis asmuo tai daro savo valia, siekdamas kontroliuoti jus ir jūsų elgesį.
- Išlikite rami (-us), nebandykite prieštarauti, teisintis, įrodinėti savo nuomonę, požiūrį, ar situacijos vertinimą. Kuo mažiau leiskitės į bet kokią konfrontaciją ir diskusiją. Sisteminių psichologinių manipuliacijų atveju bandymas paaiškinti, kaip jaučiatės ir ką manote jūs, gali vesti link intensyvesnio smurto prieš jus.
- Perklauskite savęs, kas iš tikrųjų, jūsų manymu, vyksta, ką jaučiate. Pasitikėkite savo vertinimu ir situacijos suvokimu. Jei turite galimybę, veskite dienoraštį, užsirašykite kas įvyko, kaip dėl to jaučiatės, ką manote. Vėliau šie užrašai gali būti vertingi siekiant įrodyti smurto sistemiškumą. Jei įtariate, kad užrašus gali rasti ir perskaityti smurtautojas – pasirūpinkite iš anksto, kad jis apie juos nežinotų ir nematytų, kaip rašote.
- Nelaukite kol situacija blogės, kreipkitės pagalbos.
- Kreipkitės pagalbos ir paramos į artimuosius. Pasidalinkite tuo, kas vyksta, su savo šeimos nariais ir draugais. Viena vertus, pasipasakojus visada palengvėja, be to jie jums gali padėti pamatyti, kas vyksta iš tikrųjų. Kita vertus, jūsų artimiausi žmonės žinos, kas vyksta, ir galės suteikti pagalbą, jei jums jos reikės ateityje. Taip pat, žinodami apie smurtautojo psichologines manipuliacijas jums, jie „neįklius“ ir nepalaikys smurtaujančio asmens, kai/jei jis bandytų į savo manipuliacijas įtraukti ir jūsų artimuosius.
- Jei turite galimybę – nutraukite tokius santykius. Tikėtina, kad situacija tik blogės. Jei nusprendėte išeiti, pasirūpinkite savo saugumu. Psichologinės manipuliacijos gali sustiprėti ar net pereiti į kitokio pobūdžio smurtą (pavyzdžiui, fizinį smurtą), kai smurtaujantis partneris supranta, kad norite jį palikti.
- Pasirūpinkite savo psichine sveikata. Kreipkitės dėl psichologinės pagalbos.
