Forumas moterims

Moksleivių ir mokytojų nuostatų tyrimas

Apklausa atlikta 2020 m. Alytaus miesto, Jonavos rajono ir Ukmergės rajono savivaldybėse. Iš viso buvo apklausti 457 moksleiviai (245 merginos ir 206 vaikinai) ir 177 mokytojai 9 mokyklose (po 3 mokyklas kiekvienoje savivaldybėje).

Mokytojų ir moksleivių nuostatų apžvalga

Moksleivių nuostatų apžvalga (su atsakymais pagal lytį)

Analizuojant mokytojų ir moksleivių apklausos duomenis pastebimi teigiami pokyčiai ir  kintantis požiūris į merginų ir vaikinų pasirinkimus, pomėgius ir gebėjimus, neskirstant jų pagal lytį. Pavyzdžiui, pritariama vienodam laiko pasidalinimui buityje, tėvystės atostogoms ir tėčių įsitraukimui į vaiko priežiūrą. Apklaustų mokytojų ir moksleivių nuostatose apie tarpusavio santykius pastebimos tendencijos pripažinti subalansuotų ir tarpusavio pagarba paremtų santykių modelį. Nepritariama privatumo nepaisymui, žeminimui ir nurodinėjimui. Absoliuti dauguma respondentų pritaria nesmurtiniam elgesiui, kuris paremtas tarpusavio įsiklausymu ir palaikymu. Apžvelgus rezultatus, pastebimas įvairių smurto formų tokių kaip emocinis, fizinis ir lytinis smurtas atpažinimas. Respondentų atsakymai leidžia daryti prielaidą apie pritarimą nuostatai, kad bet koks smurtinis elgesys (emocinė, fizinė ir lytinė prievarta) ir prieš merginas, ir prieš vaikinus yra nepriimtinas.

Nepaisant šių teigiamų tendencijų, matomos ir stereotipinės nuostatos. Respondentai linkę manyti, kad vyrai geresni lyderiai, o moterys daugiau vadovaujasi emocijomis nei loginiu mąstymu, kad moterys labiau turi rūpintis vaikais, o vyrai – išlaikyti šeimą.

Apklausti mokytojai ir moksleiviai išsiskiria stereotipiniu požiūriu į moterų išvaizdą, akcentuojant seksualumo aspektą kaip būtiną moterų įvaizdžiui. Pastebėta, kad respondentai linkę normalizuoti elgesį, kuris turi seksualinio priekabiavimo ir priekabiavimo požymių. Tai leidžia daryti prielaidą, kad tiek mokytojai, tiek mokiniai neturi aiškios nuomonės apie seksualinio priekabiavimo apraiškas ir dinamiką ir linkę priekabiaujantį elgesį laikyti flirtu. Svarbu atkreipti dėmesį, kad pavydas tarpusavio santykiuose yra vertinamas kaip dėmesio išraiška. Tai leidžia daryti prielaidą, kad mokytojai ir moksleiviai turi mažai informacijos apie tai, jog pavydas pasitelkimas kontroliuoti kitą asmenį ir primesti jai / jam savo valią.

Apklausos duomenų apžvalga leidžia daryti prielaidą apie aukų kaltinimo apraiškas mokytojų ir moksleivių nuostatose, kuomet pritariama teiginiams, kad merginos dėl savo išvaizdos ar elgesio išprovokuoja priekabiavimą ir pačios kaltos, kai prieš jas smurtaujama. Tokios aukų kaltinimo nuostatos sustiprina stereotipus apie moterų seksualumą,  požiūrį apie jų menkesnę galią visuomenėje ir įsitikinimą apie jų atsakomybę kontroliuoti savo elgesį ir seksualumą.

Apibendrinus visos apklausos rezultatus, atkreiptinas dėmesys, kad beveik trečdalis apklaustų moksleivių dažniausiai į teiginius pasirenka „neutralų“ atsakymą (nei sutinka, ne nesutinka). Tai leidžia daryti prielaidą, kad  moksleivių nuostatos gali keistis, priklausomai nuo to, kokie požiūriai ir kultūrinės normos formuojamos viešoje erdvėje (makro lygmuo) ir mokykloje (meso lygmuo).

Sociologinės apklausos ataskaita parengta įgyvendinant projektą „BRIDGE: vietos bendruomenių stiprinimas efektyviai kovai su smurtu lyties pagrindu artimoje aplinkoje“. Ataskaitos turinys atspindi tik apžvalgos rengėjų nuomonę ir požiūrį. Europos Komisija neatsako ir neprisiima atsakomybės už jo turinį.