Sveikų santykių samprata yra vartojama labai plačiai – ji apima sveikus arba žalingus santykius, kuriuos galima užmegzti su romantiniu partneriu ar partnere, draugais, šeimos nariais ar bet kuriuo kitu asmeniu. Gebėjimas užmegzti santykius, kurie yra paremti abipusiu supratingumu, palaikymu, pasitikėjimu bei atvirumu, yra labai svarbi gyvenimo dalis. Kai šie santykiai yra sveiki, tuo pačiu užkertamas kelias smurtui artimoje aplinkoje. Tinkami įgūdžiai ne tik leidžia užmegzti pagarbius tarpasmeninius ryšius, bet ir įgalina tinkamai reaguoti patekus į žalingus santykius ar padėti pastebėjus, kad smurtą patiria kitas asmuo.
Todėl svarbu, kad švietimo ir ugdymo įstaigose, kuriose vaikai kasdien mokosi vertybių bei tobulina savo socialinius įgūdžius, šios žinios būtų suteikiamos kaip lytiškumo ugdymo dalis. Mokytojai ir kiti ugdymo specialistai turėtų stengtis, kad jaunuoliai:
- suprastų skirtumus tarp sveikų ir žalingų santykių;
- gebėtų atpažinti ir reaguoti į patyčias, santykiuose patiriamas dėl moterims ir vyrams priskiriamų normų;
- stiprintų įgūdžius, padėsiančius brėžti ribas santykiuose su kitais asmenimis;
- vystytų gebėjimus megzti sveikus santykius;
- gebėtų atpažinti žalingų santykių bei smurto požymius ir kaip įmanoma anksčiau į juos reaguoti;
- žinotų, kur ir kokios pagalbos gali ieškoti smurto artimoje aplinkoje atveju.
RIBŲ TARPASMENINIUOSE SANTYKIUOSE NUSTATYMAS
Žalingi santykiai remiasi kontroliavimu, pavydu, gėdinimu dėl kito asmens pomėgių, poreikių ar norų. Kaip ir tarp suaugusiųjų, tarp paauglių tokie santykiai pasireiškia prievartine kontrole – klausinėjimu, kur ir kiek laiko praleis kitas asmuo, dažnais skambučiais ir žinučių rašymu, menkinimu, aprangos, fizinės išvaizdos komentavimu, ribų peržengimu ir spaudimu išplėsti anksčiau nubrėžtas ribas. Moksleivių supažindinimas su žalingų santykių požymiais gali padėti jiems rasti savo geros savijautos ir saugumo ribas bei suprasti, kad nustatytų ribų peržengimas santykiuose neturėtų būti toleruojamas.
Net ir tais atvejais, kai tarpasmeniniai santykiai nėra žalingi, t. y. juose vienas asmuo nesiekia kontroliuoti ar pažeminti kito, asmeninių ribų nustatymas išlieka aktualus. Kiekvieno poreikiai bei įpročiai yra skirtingi, todėl nepatogumą gali sukelti veiksmai ar žodžiai, kuriais galimai nebuvo siekiama įskaudinti. Tokiais atvejais svarbu mokėti ramiai ir aiškiai komunikuoti savo jausmus, paaiškinti, kas sukėlė nepatogumo, baimės jausmą. Taip galima padėti megzti darnius santykius ir išvengti panašių situacijų ateityje.
Romantinių santykių kontekste asmeninių ribų brėžimas turėtų būti aiškinamas įvedant ir sutikimo aspektą. Švedijoje ir Ispanijoje jau yra priimti įstatymai, kuriuose bet kokie lytiniai santykiai, kuriems nebuvo duotas aktyvus abipusis sutikimas, yra traktuojami kaip seksualinė prievarta. Nors Lietuvoje teisinis reglamentavimas dar nenumato tokių sąlygų, moksleiviai turėtų labai anksti išmokti, kad sutikimas dėl lytinių santykių yra būtinas ir neinterpretuojamas veiksmas. Dėl šio sutikimo neturėtų kilti abejonių visoms dalyvaujančioms pusėms, o asmenys turėtų jaustis saugiai. Kalbant apie tai su moksleiviais, svarbu akcentuoti, kad nei „gal“, nei „galbūt“, nei pasyvumas, nei tyla nėra sutikimas. Seksualinio pobūdžio kontaktą inicijuojantis ir į kitą intymumo lygį norintis pereiti asmuo visada turi pasiteirauti ir gauti aiškų atsakymą: sutikimas yra aktyvus veiksmas, žodžiu ir (arba) elgesiu išreikšta iniciatyva užsiimti tam tikra veikla ir visada yra duodamas laisva valia. Jei sutikimas išgautas per prievartą (grasinant, bauginant, šantažuojant, darant spaudimą), „taip“ vis tiek reiškia „ne“.
Sutikimas užsiimti viena veikla, pavyzdžiui, bučiuotis, nereiškia sutikimo atlikti kitus veiksmus. Net ir sutikęs, asmuo bet kada turi teisę sustoti. Moksleiviai, vedami noro sulaukti bendraamžių pripažinimo, gali būti labiau paveikūs aplinkinių daromam spaudimui, todėl svarbu, kad jie būtų informuoti, jog nesutikę užsiimti veikla, kuri juos verčia jausti nepatogiai, jie neturėtų būti gėdinami ar kaltinami. Svarbu, kad moksleiviai jaustų palaikymą ir jiems būtų sudaryta galimybė apie kylančius iššūkius pasikalbėti su suaugusiuoju, kuriuo jie pasitiki.
LYČIŲ NORMŲ VAIDMUO TARPASMENINIUOSE SANTYKIUOSE
Kai mergaitėms ir berniukams jau ankstyvame amžiuje yra daromas spaudimas atitikti lyčių normas ir išpildyti jų lyčiai keliamus lūkesčius, jie įspraudžiami į siaurus rėmus, kurie suvaržo saviraiškos galimybes. Neretai tai paveikia ir psichinę sveikatą. Pavyzdžiui, mergaitės laikomos per daug jautriomis ir emocionaliomis, kad joms būtų galima patikėti rimtus, daug susikaupimo reikalaujančius darbus, o berniukai skatinami slėpti savo skausmą, kuris vėliau gali pasireikšti į save arba aplinkinius nukreipta agresija.
Visuomenėje vyraujančios lyčių normos bei stereotipai daro įtaką ir tam, kaip ir kokius santykius moksleiviai kuria su aplinkiniais. Moksleivių ir mokytojų apklausos rezultatai parodė, kad vis dar gajus įsivaizdavimas, jog vaikinas turi padengti visas pasimatymo su mergina išlaidas. Tokia nuostata gali sukurti lūkestį, kad kitas asmuo už tai turėtų atsilyginti maloniu elgesiu, elgtis taip, kaip galbūt nebūtinai nori, ar net turėti nepageidaujamą fizinį kontaktą. Išvaizdos komentavimas ir nurodinėjimas, kaip kitas asmuo, dažniausiai mergina, turėtų rengtis, taip pat susijęs su lytimi. Moters kūno sudaiktinimas ir išvaizdos aptarinėjimas visuomenėje yra normalizuojamas, todėl jaunuoliai šias praktikas taiko bendraudami tarpusavyje. Lygiai taip pat nustatoma, kaip merginos turėtų bendrauti su vaikinais, kaip elgtis, kas priimtina vaikinams, kas – ne. Kadangi moksleiviai patys jaučia spaudimą atitikti tam tikrus standartus, šiuos reikalavimus jie kelia kitiems savo bendraamžiams, o jų neatitinkančius baudžia apkalbomis, patyčiomis ar atskirtimi.
Su lytimi yra siejamos ir tam tikros asmenybės savybės kaip, pavyzdžiui, mergaičių nuolankumas, paslaugumas ir berniukų karingumas. Tai reiškia, kad nelygiavertiška santykių dinamika yra pateisinama neva įgimtais bruožais, o kai prie to prisideda kaip sutikimas interpretuojama apranga ar flirtas, yra sudaromos sąlygos seksizmui, seksualiniam priekabiavimui bei smurtui dėl lyties. Tik būdami supažindinti su lyčių stereotipais bei informuoti apie neigiamą išankstinių nuostatų įtaką žmonių tarpusavio santykiams, mokiniai galės anksti atpažinti lyčių nelygybės požymius, nelikti pasyviais stebėtojais ir stabdyti netinkamą aplinkinių elgesį.
ROMANTIZUOTAS SMURTINIS ELGESYS
Romantizuotas smurtinis elgesys yra dar vienas aspektas, kuris gali trukdyti moksleiviams anksti nutraukti žalingus romantinius santykius. Prievartinė kontrolė dažnai pasireiškia pavydo rodymu, tačiau jis pateisinamas kaip dėmesio rodymas. Pavyzdžiui, beveik pusė (49 proc.) apklausoje dalyvavusių moksleivių pavydą laiko rūpesčio raiška ir būdu palaikyti romantinius santykius. Kai žinučių tikrinimas, nurodinėjimas, su kuo ir kada leisti laiką, bei panašus kišimasis į asmeninį gyvenimą yra romantizuojamas, smurtą patiriantis asmuo išgyvena vidinį konfliktą. Viena vertus, neapleidžia jausmas, jog situacija yra neteisinga, skaudinanti jo(s) atžvilgiu, kita vertus, kultūrinė aplinka tokį elgesį pateisina.
Tokio požiūrio jaunuoliai mokosi iš savo artimųjų, stebi medijose, pavyzdžiui, kino filmuose ir žiniasklaidoje. Todėl apie santykius su moksleiviais kalbantys pedagogai turėtų raginti kritiškai vertinti mene ir viešojoje erdvėje romantizuojamą smurtą – romantika bei meilė turėtų kurti pilnatvę ir gerą savijautą, o ne skaudinti.
