Darželio auklėtojai ir mokytojai yra vieni pirmųjų, galinčių pastebėti bei atpažinti apie patiriamą smurtą bylojančius ženklus. Pavyzdžiui, pradinių klasių mokytojai turi išskirtinę galimybę nuosekliai stebėti vaiko bendravimą su klasės draugais ir raidos ypatumus, kurių per trumpą vizitą šeimos gydytojas ar stomatologas greičiausiai nepastebėtų. Švietimo darbuotojai turėtų būti pasirengę padėti moksleiviams, patiriantiems smurtą artimoje aplinkoje ar bendraamžių patyčias.
PASTEBĖJUS SMURTO POŽYMIUS
Rodomi smurto požymiai dar nereiškia, kad moksleivis iš tiesų patiria smurtą, tačiau teisingai suformuluoti klausimai bei saugios erdvės sukūrimas gali padėti patvirtinti arba paneigti spėjimus. Svarbu klausimus suformuluoti atsižvelgiant į moksleivio amžių ir brandą, kad jis gebėtų į juos atsakyti.
Ikimokyklinio amžiaus vaikai ir pradinių klasių auklėtiniai dar neturi reikiamo žodyno, kad galėtų kalbėti apie smurtą ir jį suprasti, todėl reikėtų vengti sudėtingų sąvokų, o užduodami klausimai turėtų būti paprasti, aiškūs. Atviro tipo klausimai, į kuriuos negalima atsakyti „taip“ arba „ne“, geriausiai tinka siekiant įgyti vaiko pasitikėjimą ir jį prakalbinti. Detalės tikslinamos uždarais klausimais. Galima kalbėti iš pradžių neišduodant, kad kažkas sukėlė nerimą, pavyzdžiui, pokalbis apie maistą ir namie valgomus patiekalus gali indikuoti tėvų nesirūpinimą vaiku.
Vaikams užduodamų klausimų pavyzdžiai:
- Atrodo, kad nenori grįžti namo. Kodėl?
- Pastebėjau, kad ant rankos turi didelę mėlynę. Papasakok, kaip ji atsirado.
- Kartais suaugę liepia vaikams daryti dalykus, kurių daryti jie nenori. Ką apie tai manai?
- Ant tavo apatinių pastebėjau dėmių. Kaip manai, iš kur jos galėjo atsirasti?
- Ką nemalonaus ir tau nepatinkančio tave yra privertęs daryti suaugęs žmogus?
- Papasakok, ką dažniausiai valgai vakarienei.
- Kada paskutinį kartą valgei?
- Kaip tavo tėvai elgiasi, kai jų neklausai?
Apie situaciją namuose galima paklausti ir vaiką lydinčio suaugusio šeimos nario, tačiau ne smurtavimu įtariamo asmens. Tokiu svarbu užtikrinti, kad informacija nebūtų fiksuojama smurtautojui pasiekiamuose dokumentuose.
Su paaugliais galima kalbėti kiek konkrečiau, užduoti tiesioginius klausimus. Tikėtina, kad jie jau geba atpažinti smurtą ir gali jį tiksliai įvardyti.
Svarbu! Moksleiviui gali susidaryti įspūdis, kad kišamasi į jo asmeninį gyvenimą, todėl būtina paaiškinti, jog jo (jos) gerovė yra labai svarbi jo (jos) išsilavinimui ir mokytojų suinteresuotumas šiuo klausimu yra visiškai normalus.
Paaugliams užduodamų klausimų pavyzdžiai:
- Ar namuose kas nors iš šeimos narių tave muša, stumdo, spardo ar kitaip fiziškai žaloja?
- Ar namuose tave verčia užsiimti seksualinio pobūdžio veikla?
- Ar namuose vienas iš tavo tėvų smurtauja prieš kitą?
- Ar namuose yra pakankamai maisto, būtinų drabužių, higienos priemonių? Ko trūksta?
- Kada tai prasidėjo?
- Kaip dažnai su tuo susiduri?
- Ar namuose tau sudaromos sąlygos pailsėti, kreiptis į suaugusį asmenį, kai patiri emocinių sunkumų? Ko trūksta?
- Ar buvo kaip nors bandoma situaciją namuose pagerinti? Koks buvo to rezultatas?
Visi smurto prieš moksleivius artimoje aplinkoje atvejai yra individualūs. Kartais ryškiausi yra fiziniai simptomai, kartais – psichologiniai. Pastebėjus elgesio, išvaizdos, sveikatos problemų, kurios galėtų būti sukeltos smurto artimoje aplinkoje, būtina nedelsti ir veikti proaktyviai. Gali būti, kad vaikas ugdymo specialistui, kuriuo pasitiki, bus linkęs pasakyti daugiau nei savo šeimos nariui, gydytojui ar kitam žmogui. Reikėtų detaliai aprašyti visus nerimą keliančius moksleivio elgesio bruožus, žymes ant kūno, kitus išorinius požymius, žodinius liudijimus. Įrodymus taip pat galima užfiksuoti mobiliuoju telefonu.
Jei paaiškėja, kad moksleivis patiria smurtą, būtina nedelsiant informuoti atsakingus mokyklos darbuotojus ir pranešti policijai skubiosios pagalbos telefonu 112 arba Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai. Nusprendus tai padaryti, reikėtų informuoti moksleivį apie mokykloje galiojančias tvarkas ir procedūras, kurių galima tikėtis į procesą įsitraukus kitoms institucijoms.
PAPILDOMA PAGALBA SMURTO ARTIMOJE APLINKOJE ATVEJU
Net kai informacija apie smurtą artimoje aplinkoje yra perduodama kitoms institucijoms, mokyklos vaidmuo vis dar išlieka labai svarbus. Yra keletas dalykų, kuriuos gali padaryti mokyklos vadovai, socialiniai pedagogai, mokytojai ir kiti darbuotojai, kad smurtą artimoje aplinkoje patiriantys moksleiviai jaustųsi saugiau ir turėtų geresnes galimybes tobulėti.
Kai namai nėra saugi vieta puoselėti savo hobius ar net atlikti namų darbų užduotis, nes visos pastangos nukreipiamos į savo bei artimųjų saugumo užtikrinimą, moksleivis negali realizuoti pilno potencialo. Mokykla nėra pajėgi kontroliuoti, kam vaikas skiria dėmesį grįžęs namo, bet gali sudaryti palankesnes sąlygas mokytis mokykloje. Smurtinėje aplinkoje augantiems vaikams gali nepavykti laiku pasiruošti atsiskaitymams ir mokytojai turėtų į tai atsižvelgti bei, esant reikalui, suteikti papildomų konsultacijų ar daugiau laiko užduočiai atlikti. Popamokiniai būreliai ir klubai yra puikus būdas ne tik suteikti oficialią priežastį namo grįžti ne iš karto po pamokų, bet ir sukurti erdvę savarankiškam mokymuisi. Tokioje vietoje moksleiviai yra saugūs ir gali netrukdomi atlikti namų darbus, pailsėti.
Daug smurtą patiriančių jaunuolių kenčia nuo žemos savivertės ir patiria mokymosi sunkumų, todėl svarbu, kad mokytojai padėtų moksleiviams rasti savo stipriąsias puses ir jas puoselėti. Tai padaryti galima pasiūlant dalyvauti su konkrečia sritimi susijusiose užklasinėse veiklose bei konkursuose, pateikiant daugiau straipsnių, tyrimų ar kitos medžiagos dominančia tema. Lengviausia palaikymą išreikšti pagyrimais už padarytą pažangą, kurie parodytų moksleiviui, kad jo pastangos nėra bevaisės ir neliko nepastebėtos. Tai veikia kaip paskata toliau nuosekliai dirbti ir lavinti savo gebėjimus.
EMOCINĖ PARAMA
Emocinės paramos teikimas taip pat yra susijęs su galimybės mokytis užtikrinimu. Palaikymas moksleiviams yra vienodai reikalingas tiek smurto artimoje aplinkoje, tiek mokykloje patiriamų patyčių atveju.
Specialistai jau ilgai dirba siekdami pakeisti visuomenės požiūrį į smurtą artimoje aplinkoje, bet jis vis dar siejamas su gėda, kurią moksleiviai taip pat jaučia. Jie gali gėdytis prastesnių nei kitų moksleivių gyvenimo sąlygų, tėvų elgesio ir žalingų įpročių (pavyzdžiui, alkoholizmo). Moksleiviui turėtų būti sudaryta galimybė be baimės kreiptis į mokyklos psichologą ar socialinį darbuotoją.
Svarbu! Neretai tai yra mažiau pažįstami žmonės nei mokytojai, su kuriais jaunuoliai užmezga glaudesnį ryšį. Todėl mokytojai turėtų ne tik nukreipti į kitus specialistus, bet ir patys pasiūlyti pasikalbėti, išklausyti ir pagal galimybes patarti. Gali būti, kad moksleivis iš pradžių apie savo sunkumus užsimins subtiliai, taip tikrindamas mokytojo reakciją ir vertindamas, ar gali juo pasitikėti. Svarbu, kad mokytojas, pastebėjęs tokias užuominas, parodytų iniciatyvą bei rūpestį, papasakotų apie visas pagalbos ieškojimo galimybes, įskaitant ir jaunimui skirtas emocinės paramos linijas.
NEMOKAMOS EMOCINĖS PAGALBOS KONTAKTAI
| Organizacija | Kontaktai |
|---|---|
| Jaunimo linija Emocinė parama jaunimui |
Telefonu (visą parą) 8 800 28888 Pokalbiai internetu (18:00 – 22:00) Pagalba el. paštu (atsako per dvi dienas) |
| Vaikų linija Emocinė parama vaikams ir paaugliams |
Telefonu kasdien (nuo 11:00 – 23:00) 116 111 Pokalbiai internetu nuo pirmadienio iki penktadienio (18:00 – 23:00) Pagalba el. paštu (atsako per dvi–tris dienas) |
Panašiai turėtų būti elgiamasi ir pastebėjus tarp moksleivių vykstančias patyčias. Vaikai gali bijoti dėl patiriamų patyčių kreiptis į mokyklos darbuotojus, kad prieš juos smurtavę moksleiviai už tai nekeršytų dar didesniu smurtu. Dėl šios priežasties mokytojų pareiga yra nedelsiant įsikišti pastebėjus bet kokį smurtą tarp paauglių, priminti mokyklos taisykles ir parodyti, kad jokios formos smurtas mokyklos ribose ar už jų nebus toleruojamas, įskaitant ir smurtą elektroninėje erdvėje. Moksleiviams reikėtų paaiškinti, kad virtualiame pasaulyje vykstantys procesai bei naudojama kalba taip pat gali neigiamai paveikti asmenų psichinę sveikatą ir į tai neturėtų būti žiūrima atlaidžiai. Nors smurtą elektroninėje erdvėje kontroliuoti sunku, yra veiksmų, kurių galima imtis.
