Forumas moterims

Kaip kurti saugią aplinką mokykloje?

Mokyklose jaunuoliai mokomi ne tik privalomųjų dalykų – ugdomos ir jų vertybės, socialiniai įgūdžiai. Išmokta socialinė elgsena lemia moksleivių tarpusavio bendravimą, santykį su pasauliu už ugdymo įstaigos ribų ir savimi pačiais, todėl svarbu, kad mokykloje būtų kuriama priimanti ir saugi aplinka.

Mokyklos bendruomenės kompetencijų stiprinimas

Saugią aplinką reikėtų pradėti kurti nuo mokytojų ir kitų mokykloje dirbančių ugdytojų kompetencijos kėlimo, kaip atpažinti ir reaguoti į smurtą. Mokytojai turi galimybę savo veiksmais rodyti moksleiviams teigiamą pavyzdį, taip pat būdami palankioje padėtyje pastebėti tarp jaunuolių susiklosčiusius santykius (susidariusias draugų grupes, romantinius santykius, vykdomas patyčias, atskirtį) ir į juos reaguoti. Moksleivių vykdomos patyčios ar naudojamas smurtas, ypač tarp jaunesnio amžiaus moksleivių, gali būti požymis, kad su panašiomis situacijomis yra susiduriama ir už mokyklos ribų. Todėl sprendžiant panašias situacijas reikėtų padėti ne tik nukentėjusiam vaikui, bet ir nusikaltusiam moksleiviui. Pokalbis ir rūpesčio parodymas ilgalaikėje perspektyvoje būtų efektyvesnis problemos sprendimo būdas nei griežtos drausminamosios priemonės.

Kad mokytojai gebėtų būti empatiški ir žinotų, kaip elgtis tokiais atvejais, mokyklos vadovams reikėtų skatinti kolektyvą gilinti savo žinias. Tai galima padaryti naudojantis internetu prieinamomis platformomis bei metodologijomis, į ugdymo įstaigą pasikviečiant specialistus, kurie galėtų pravesti mokymus įvairiomis su lytiškumo ugdymu ir smurtu susijusiomis temomis, organizuojant diskusijas kolegoms.

Įvairius teminius užsiėmimus galima organizuoti ir moksleiviams, kad jie įgytų naujų žinių apie žalingus santykius, stiprintų gebėjimus užmegzti sveikus romantinius ryšius su aplinkiniais, ugdytų savo gebėjimus kritiškai vertinti lyčių normas ir stereotipus, kurti kitus tarpasmeninius santykius. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kartu su partneriais yra sukūrusi keletą interaktyvių priemonių, kurių pagalba galima pradėti diskusijas su moksleiviais, didinti jų žinias. Tikėtina, kad paskatinti patys kurti renginių ar socialinių akcijų programas ir ieškoti smurto prevencijos mokykloje galimybių, moksleiviai galėtų ir patys sukurti ar pasiūlyti ir kitų jiems įdomių veiklų. Svarbu parodyti, kad jų nuomonė bei idėjos yra laukiamos ir į jas bus atsižvelgta.

Mokyklos bendruomenės kompetencijų stiprinimas reiškia ne tik mokytojų bei moksleivių, bet ir tėvų įtraukimą į smurto prevencines veiklas. Jaunuoliai nuostatų visų pirma mokosi iš tėvų, todėl mokykla turėtų padėti įveikti tėvams kylančius vaikų auklėjimo iššūkius, jei siekia, kad jie neperimtų smurtinio ar žalingo elgesio. Tėvams gali būti organizuojami tiksliniai susitikimai dėl patyčių ir smurto prevencijos, suteikiamos žinios ir patarimai, kaip auklėti vaikus ir spręsti iškilusius konfliktus, tinkamai išreikšti jausmus ir panašiai. Tokie užsiėmimai padėtų ugdyti tėvų, o kartu ir vaikų, emocines kompetencijas, puoselėtų pozityvias vertybes ir bendruomeniškumą.

LGBTI+ jaunuoliams saugi mokykla

Šiuolaikinė mokykla dažniausiai yra labai heteronormatyvi erdvė – tai galima pastebėti kalbant apie lytiškumo ugdymą, uniformas, įvairių disciplinų mokomąją medžiagą, kurioje uždavinių herojai atlieka stereotipiškai jų lyčiai priskiriamus veiksmus. Nepaisant to, ne visi moksleiviai gali susitapatinti su tradicinėmis lyčių normomis.

Reprezentatyvioje visuomenės nuomonės apklausoje dalyvavusių asmenų paklausus, apie kurią visuomenės grupę jie rašė komentarus norėdami išsakyti savo neigiamą požiūrį, 23,5 proc. atsakė palikę neigiamus komentarus apie lesbietes, gėjus, biseksualius ar translyčius (LGBT) asmenis. LGBTI+ bendruomenės nariai apie savo lytinę orientaciją, lytinę tapatybę ir lyties raišką neigiamų komentarų susilaukia ne tik internete, bet ir kasdienėse situacijose. Dėl baimės patirti neapykantos nusikaltimus, nemaža dalis asmenų yra priversti slėpti svarbią savo tapatybės dalį tiek privačiose, tiek viešose erdvėse. Tai riboja jų saviraiškos galimybes ir neleidžia jaustis saugiai. Visgi, yra dalykų, kuriuos mokyklos bendruomenė gali padaryti, kad mokykloje visi jaustųsi saugūs būdami savimi.

Visų pirma, mokykla galėtų parodyti iniciatyvą ir įkurti LGBTI+ klubą. Tai būtų puikus gestas, rodantis siekį, kad mokykloje egzistuotų saugi erdvė, kurioje po pamokų ir per pertraukas galėtų burtis LGBTI+ bendruomenės nariai ir juos palaikantys asmenys. Tokia grupė suteiktų galimybę pasidalyti savo pomėgiais, džiugiais nutikimais ir patiriamais sunkumais su tą patį išgyvenančiais bendraamžiais. Joje taip pat būtų galima šiek tiek atsitraukti nuo mokymosi programos ir susipažinti su literatūros kūriniais apie LGBTI+ problemas, istoriją, aptarti bendruomenei aktualias naujienas iš viso pasaulio ir panašiai.

Kitas būdas subtiliai išreikšti palaikymą yra mokytojų rankose. Vadovėliai jau būna iliustruoti, tačiau rengdami mokomąją medžiagą patys, mokytojai turi galimybę patys parinkti paveikslėlius. Svarbu stengtis, kad iliustracijos atspindėtų platesnes lyties raiškos galimybes, jose būtų vaizduojamos ne tik tradicinės šeimos. Gali būti, kad atsirastų moksleivių, kurie pasinaudotų tokių vaizdų panaudojimu kaip proga pasišaipyti, todėl mokytojas turėtų būti pasiruošęs įsikišti ir paaiškinti, kad pasaulyje yra labai įvairių žmonių ir įprastų normų neatitikimas nereiškia, kad tie asmenys yra kuo nors prastesni ar mažiau reikalingi.

Akivaizdesnis būdas parodyti, kad mokyklai rūpi visi joje besimokantys ir dirbantys asmenys nepriklausomai nuo jų lytinės orientacijos bei lytinės tapatybės, yra leidimas demonstruoti LGBTI+ atributiką.

LGBTI+ asmenims draugiškos mokymosi aplinkos kūrimas turėtų būti bendra atsakomybė, o ne vieno žmogaus darbas. Mokyklos vadovai, mokytojai ir moksleiviai turėtų pamažu pradėti taikyti naujas praktikas ir atsiminti, kad tai nebus greitas procesas – gali prireikti daug kantrybės ir pastangų.