Forumas moterims

Koordinuoto institucijų atsako į smurtą artimoje aplinkoje algoritmas

Smurtas artimoje aplinkoje, nors ir plačiai paplitęs, yra sunkiai pastebima problema. Ypač tuomet, kai įgyja prievartinės kontrolės pavidalą. Šis nusikaltimas vykdomas „namų“ aplinkoje, todėl dažnai nuvertinamas kaip nereikšmingas „privatus klausimas“. Vis dėlto Lietuvoje fiksuoti skaičiai iškalbingi: per metus specializuotos kompleksinės pagalbos centras sulaukia per 50 tūkstančių pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje, nužudoma dvi dešimtys moterų. Smurto mastai dar padidėjo karantino, paskelbto Covid-19 pandemijai suvaldyti, laikotarpiu. Pagal Europos Lyčių lygybės instituto apskaičiavimus smurto artimoje aplinkoje padarinių pašalinimo biudžetas Lietuvoje gali siekti 2,3 mlrd. eurų.

Visos smurto artimoje aplinkoje pasekmės gula ant savivaldos pečių. Būtent jose gyvena žmonės ir čia teikiamos paslaugos, organizuojama pagalba, todėl svarbu pasirūpinti, kad ji būtų veiksminga: užtikrintų nukentėjusiųjų saugumą ir padėtų išvengti pagalbą teikiančiųjų perdegimo, frustracijos, nusivylimo. Šį tikslą galima pasiekti tik telkiant pajėgas ir koordinuojant veiksmus, pagrįstus aiškiu algoritmu. Beveik dvejus metus lyčių lygybės ekspertai dirbo su Alytuje, Jonavoje ir Ukmergėje pagalbą smurtą patyrusiems asmenims teikiančiais specialistais, kad sukurtų mechanizmą institucijų kovai su smurtu.

Koordinuoto institucijų atsako į smurtą artimoje aplinkoje algoritmas yra veiksmų seka, apibrėžianti, kaip institucijos bendradarbiauja įgyvendindamos smurto artimoje aplinkoje prevenciją, pranešdamos apie galimo smurto atvejus, organizuodamos pagalbą ir užtikrindamos algoritmo priežiūrą. Šiuo algoritmu siekiama sustiprinti pagalbą teikiančių žinybų, institucijų ir organizacijų bendradarbiavimą, kad sistema veiktų efektyviai, o žmonės pagalbą gautų operatyviai.

Pagrindiniai algoritmo dalyviai kiekvienoje savivaldybėje yra policija, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinis skyrius, regione veikianti specializuotos kompleksinės pagalbos centras ir atvejo vadybos funkciją atliekanti institucija. Tačiau į apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje tinklą yra įtraukti ir kitų sričių specialistai: pedagogai, darželio auklėtojai, sveikatos priežiūros darbuotojai ir paskirti savivaldybės darbuotojai. Šie specialistai turi glaudžiausią ryšį su žmonėmis ir gali pirmieji pastebėti smurto artimoje aplinkoje požymius. Svarbu, kad tokiais atvejais jie ne tik informuotų atitinkamas institucijas apie kilusį įtarimą, bet ir galėtų užmegzti santykį su nukentėjusiu asmeniu – pasiteirautų, ar nekyla sunkumų, kokios pagalbos reikia, nukreiptų į specializuotos kompleksinės pagalbos centrą ir informuotų apie jame teikiamas paslaugas.

Algoritmą kūrusios Lygių galimybių plėtros centro ekspertės Margaritos Jankauskaitės nuomone, tarpinstitucinių ryšių puoselėjimas yra labai svarbus: „Viena vertus, algoritmo vystymas reikalavo daugelio institucijų įsitraukimo ir nuoseklaus ekspertų darbo – šiame dokumente nugulė daugiametė darbo patirtis. Antra vertus, skirtingų institucijų atstovams kartais gali būti sudėtinga matyti bendrą veikiančios sistemos vaizdą. Jie gali nežinoti, kokias tiksliai funkcijas atlieka kiti specialistai, todėl kyla neišpildomų lūkesčių bei komunikacijos spragų pavojus. Nuoseklus veiksmų aprašas padeda kliūtį pašalinti. Norime, kad visos į algoritmą įtrauktos institucijos justų savo vaidmens svarbą ir pasitikėtų kitų atliekamu darbu. Inovacija nereiškia, kad iki šiol nevyko institucijų bendradarbiavimas, tačiau norime, kad jis būtų dar sklandesnis.”

„Ypač svarbu, kad žmones pasiektų tiksli informacija apie teikiamą pagalbą. Kai jos trūksta, užsisuka ydingas ratas: smurtą patyrę asmenys nepasitiki institucijomis ir vengia kreiptis pagalbos, o šis vengimas apsunkina specialistų institucijose darbą, tad kyla pavojus, kad reikalinga pagalba nebus suteikta. Pagrindinis algoritmą įgyvendinančioms institucijoms keliamas tikslas yra smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens saugumas, kuriam užtikrinti reikalingas itin glaudus bendradarbiavimas ir nukentėjusio asmens pasitikėjimas pagalbos sistema“, – sako M. Jankauskaitė.

Smurto artimoje aplinkoje atvejais neužtenka žinoti kiekvienos institucijos vaidmenį – sistema turi būti lanksti, kad adaptuotųsi prie nuolat kintančių aplinkybių. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas praplečia tarpinstitucinio bendradarbiavimo sąvoką ir jame nurodoma kurti tarpinstitucinio komisiją, kurios darbe turėtų dalyvauti visos į algoritmą įtrauktos institucijos. Todėl algoritme atsiranda naujovė – Algoritmo darbo grupė, kuri turėtų atlikti veikiančios sistemos priežiūrą, ir Prevencijos koordinavimo darbo grupė, kuri planuotų kompleksines tvarios prevencijos priemones. Pavyzdžiui, COVID-19 pandemija iš esmės pakeitė atsako į smurtą artimoje aplinkoje kontekstą. Karantino metu dėl izoliacijos padaugėjo sunkių sužalojimų, nužudymų. Esant tokioms ar panašioms aplinkybėms, Algoritmo darbo grupė turėtų įsigilinti į situaciją ir apsvarstyti, kokios priemonės galėtų užtikrinti nukentėjusių asmenų saugumą atsiradus naujiems iššūkiams. 

Algoritmas jau yra įdiegtas ir veikia trijose bandomosiose projekto „BRIDGE: vietos bendruomenių stiprinimas efektyviai kovai su smurtu lyties pagrindu artimoje aplinkoje“ savivaldybėse (Alytaus m., Jonavos r. ir Ukmergės r.), kuriose ir buvo sukurtas, tačiau jį galima adaptuoti ir kitoms Lietuvos savivaldybėms.

Daugiau apie algoritmą skaitykite leidynyje Smurtas artimoje aplinkoje. Praktinis vadovas savivaldybėms (2021). 

Jei turite su algoritmu susijusių klausimų, kreipkitės į Lygių galimybių plėtros centro ekspertę Margaritą Jankauskaitę el. paštu margarita@gap.lt

ATSISIŲSKITE

Leidinys Smurtas artimoje aplinkoje. Praktinis vadovas savivaldybėms (2021).

Alytaus koordinuoto institucijų atsako į smurtą artimoje aplinkoje algoritmo plakatas.

Jonavos koordinuoto institucijų atsako į smurtą artimoje aplinkoje algoritmo plakatas.

Ukmergės koordinuoto institucijų atsako į smurtą artimoje aplinkoje algoritmo plakatas.