Visų reikalas

Informacija

Temų sąrašas

Kaip atpažinti sisteminį smurtą artimoje aplinkoje?

PARSIŲSKITE ATMINTINĘ

KAIP ATPAŽINTI SISTEMINĮ SMURTĄ ARTIMOJE APLINKOJE?

Norint užtikrinti smurto artimoje aplinkoje prevenciją ir užkirsti kelią jo kartojimuisi, sisteminės prievartos požymius svarbu atpažinti kuo anksčiau ir imtis tikslingų veiksmų. Kitais žodžiais tariant reikia gebėti atpažinti galios ir kontrolės strategijas, pasitelkęs kurias, smurtautojas baugina ir kontroliuoja aukas, manipuliuoja sistema.

Siekdami valdyti padėtį ir priversti paklusti savo valiai, agresoriai pasitelkia įvairias dominavimo taktikas, kurios leidžia terorizuoti, kontroliuoti partnerę, palaužti jos valią ir apsunkinti jos galimybes deramai pasirūpinti vaikais. Intervencijos į smurtą šeimoje projekto (Domestic Abuse Intervention Project) ekspertai[1] šių taktikų kompleksą vadina Galios ir kontrolės ratu, iš kurio ištrukti galima tik pasitelkus išorinę pagalbą.

Siekdami kontroliuoti auką, smurtautojai:

Pasitelkia prievartą, baugina (gąsdina, kad ką nors padarys, paliks, nusižudys, apskųs tarnyboms, verčia atsiimti kaltinimus, daryti nelegalius dalykus);

Grasina (baugina žvilgsniu, veiksmu, gestu, laužo daiktus, niokoja nukentėjusiosios nuosavybę, skriaudžia augintinius, demonstruoja ginklus);

Naudoja emocinę prievartą (žemina, skatina blogai apie save galvoti, pravardžiuoja, verčia galvoti, kad nukentėjusioji yra neadekvati, menkina, verčia jaustis kalta);

Izoliuoja (kontroliuoja, ką ji(s) daro, su kuo susitinka ir kalbasi, ką skaito, kur eina, riboja išorinius kontaktus, savo veiksmus pateisina pavydu);

Neigia, menkina padarytą nusikaltimą, kaltę permeta nukentėjusiam asmeniui (švelnina prievartos mastus, nepaiso jos / jo susirūpinimo, neigia buvus prievartą, perkelia atsakomybę, sako, kad smurtas buvo išprovokuotas);

Manipuliuoja vaikais (verčia jausti kaltę dėl vaikų, vaikus naudoja žinučių perdavimui ar nukentėjusiosios persekiojimui, grasina atimsiąs vaikus);

Piktnaudžiauja vyro privilegijomis (elgiasi su moterimi kaip su tarnaite, vienas priima visus svarbius sprendimus, elgiasi lyg būtų „pilies valdovas“, vienvaldiškai paskirsto vyro ir moters vaidmenis);

Naudoja ekonominį smurtą (draudžia dirbti, verčia prašyti pinigų, atima pinigus, atriboja nuo informacijos apie šeimos biudžetą arba šeimos pajamų).

Galios ir kontrolės ratas. Plačiau aprašyta tekste.

Taikomos kompleksiškai, visos šios galios ir kontrolės strategijos tampa nepaliaujamu psichologiniu teroru, kuris, jei „auka“ stengiasi ištrukti, virsta fizine ir seksualine prievarta.

Atkreipkite dėmesį. Atsidūrusi smurtautojo „galios ir kontrolės“ epicentre moteris patiria sisteminį smurtą, apie kurį negali pranešti teisėsaugai, nes neturi galimybės pateikti prievartą patvirtinančių materialinių įrodymų. Todėl socialinių darbuotojų įžvalgumas nustatant sisteminio smurto požymius yra gyvybiškai svarbus, siekiant kuo greičiau suteikti paramą ir pagalbą smurtą patiriančiai moteriai ir jos vaikams.

SMURTAUTOJAI DAŽNAI MANIPULIUOJA VAIKAIS

Vaiko teisių apsaugos specialistai ypatingą dėmesį turėtų atkreipti į smurtautojams būdingą polinkį manipuliuoti vaikais. Tai padėtų išvengti atvejų, kai institucijos funkcijas (vaiko teisių apsaugą) agresorius pasitelkia savo tikslui – nukentėjusiosios kontrolei ir gniuždymui – pasiekti. Specialistams tenka atsakinga užduotis įvertinti, kas yra tikroji grėsmės, kylančios vaiko gerovei, priežastis: neatsakingas motinos elgesys ar motinos patiriamas smurtas, kurią apsaugojus būtų užtikrinti ir vaiko interesai. Atsakymas į šį klausimą lemią tolesnius specialistų žingsnius ir teikiamos pagalbos veiksmingumą.

Vaiko gerovės samprata grindžiama požiūriu, kad vaikams geriausiai augti su abiem tėvais. Tačiau ši nuostata negali būti taikoma, kai šeimoje vienas iš tėvų (dažniausiai – tėvas) smurtaują prieš kitą (dažniausiai – motiną). Vaiko saugumui turi būti teikiamas prioritetas, o jį užtikrinti galima tik tuomet, kai nuo smurto apsaugota yra motina.

Tiek situaciją, tiek savo reakciją į ją specialistai turėtų vertinti kritiškai. Visuomenė sieja skirtingus lūkesčius (įskaitant vaikų priežiūrą) su moterimis ir vyrais, todėl vienas ir tas pats elgesys gali sulaukti skirtingų vertinimų.

Esame įpratę, kad moterims deleguojamos pagrindinės vaiko globos pareigos. Viešojoje erdvėje (pavyzdžiui, reklamose) apstų priminimų, kad gera mama vaiku turi rūpintis 24/7. Vadovaujantis tokiomis kultūrinėmis normomis nei viena moteris negali jaustis pakankamai gera mama, nes šių reikalavimų paprasčiausiai neįmanoma atliepti. Todėl, kilus sunkumams, moteris paprasta apkaltinti tuo, kad nėra pakankamai geros motinos (pavyzdžiui, nesugeba užtikrinti vaikų saugumo), ir pradėti taikyti socialines (smerkimas) ar institucines sankcijas.

Tuo tarpu vaikus prižiūrintys vyrai mūsų visuomenėje vis dar suvokiami kaip teigiama išimtis. Todėl bet koks smurtautojo veiksmas (pavyzdžiui, noras dažniau matytis su vaikais), gali būti klaidingai įvertintas kaip atsakingos tėvystės įrodymas, pamirštant smurtavimo prieš vaikų motiną faktą.

Smurtautojai puikiai supranta visuomenės lūkesčių skirtumus moterims ir vyrams, ir nevengia pasinaudoti Vaiko teisių apsaugos specialistais (pavyzdžiui, užversdami juos skundais ar kitaip šmeiždami moterį, prieš kurią smurtauja), kad galėtų dar labiau bauginti ir persekioti nukentėjusiąją ir vaikus.

Atsižvelgus į šias aplinkybes visi atvejai turi būti kruopščiai įvertinti. Svarbu nepamiršti, kad norint apsaugoti vaikus, visų pirma svarbu užtikrinti jų motinų saugumą.

Sisteminio smurto ir konflikto skirtumai

Asmens sužalojimas nėra pagrindinis skiriamasis konflikto ir sisteminio smurto, apie kurį kalbame prievartos artimoje aplinkoje atveju, požymis. Ginčo metu taip pat gali įvykti fizinis kontaktas, pasibaigęs sužeidimais. Todėl siekiant tiksliau įvertinti situaciją būtina atkreipti dėmesį į galios dinamiką tarp abiejų santykio dalyvių. Ji gali būti lygiavertė ir pagrįsta dominavimu.

Galios dinamikos, esant konfliktui ir sisteminiam smurtui, palyginimas.

Asmens sužalojimas nėra pagrindinis skiriamasis konflikto ir sisteminio smurto požymis. Ginčo metu taip pat gali įvykti fizinis kontaktas, pasibaigęs sužeidimais. Todėl siekiant tiksliau įvertinti nagrinėjamą situaciją svarbu atkreipti dėmesį į galios dinamiką tarp abiejų santykio dalyvių. Ji gali būti lygiavertė arba pagrįsta dominavimu.

Galios dinamikos, esant konfliktui ir sisteminiam smurtui, ypatumai

Konfliktams būdinga tai, kad jie yra atsitiktiniai, nereguliarūs, abu santykio dalyviai gali juos ir išprovokuoti, ir aptarti, o diskusija keičia asmens, kuris sukėlė konfliktą, elgesį. Konflikto kurstytoja(s) jaučiasi atsakinga(s) už tai, kas įvyko. Kai partneriai geriau vienas kitą pažįsta, konflikto tikimybė mažėja, nes tai – abiejų žmonių, kurie atsižvelgia į vienas kito požiūrį, problema. Konfliktas yra spontaniška reakcija, kurią (dažniausiai) išprovokuoja išoriniai veiksniai (pavyzdžiui, nusiminimas, nuovargis, baimė). Jo padaryta žala gali būti atlyginta, o sprendimai susijęs su santykių tobulinimu.

Sisteminis smurtas, priešingai, vyksta reguliariai. Agresoriaus ir aukos vaidmenys nesikeičia, todėl tokie santykiai negali būti sėkmingai aptarti, o diskusija šiuo klausimu neatneša pokyčių. Smurtas nuolat stiprėja. Ši prievarta vyksta dėl ekonominės, socialinės, kultūrinės ir fizinės galios disbalanso, todėl smurtautojas neprisiima atsakomybės ir kaltina nukentėjusį asmenį. Tokiuose santykiuose pripažįstamas tik vienas – stipresniojo – požiūris ir smurtauti pasirengiama sąmoningai. Už padarytą žalą, negali būti tiesiog atleista, nes tai – nusikaltimas. Šios problemos sprendimas įmanomas tik pasitelkus išorės priemones: teisėsaugos, kitų institucijų intervenciją, skyrybas, terapiją ar kitą pagalbą, padedančią įveikti nukentėjusiam asmeniui būdingą bejėgiškumą, baimę, savigraužą.

Konfliktui būdinga: Sisteminiam smurtui būdinga:

Atsitiktiniai ir nereguliarūs

Reguliarūs

Inicijuoti gali abi pusės

Agresoriai ir aukos vaidmenys nesikeičia

Abi pusės gali juos aptarti, o diskusija pakeičia asmens, kuris buvo konflikto priežastis, elgesį

Negali būti sėkmingai aptarti, nėra pokyčių po diskusijos

Kai partneriai geriau vienas kitą pažįsta, problemos tikimybė mažėja

Smurtas nuolat stiprėja: serijos vis rimtesnių, vienpusių konfliktų

Konflikto kurstytoja (-as) jaučiasi atsakinga (-as)

Smurtautoja (-as) neprisiima atsakomybės ir kaltina nukentėjusiąją (-įjį)

Tai – abiejų žmonių problema, atsižvelgiančių į vienas kito požiūrį

Prievarta vyksta dėl galios disbalanso (ekonominio, socialinių lyčių vaidmenų, fizinės jėgos)

Pripažįstamas tik vienas požiūris

Spontaniška reakcija į (dažniausiai) išorinius veiksnius (nusiminimas, nuovargis, baimė)

Smurtauti pasirengiama sąmoningai

Žala gali būti kompensuota

Už tai, kas padaryta, negali būti (ir neturėtų) būti atleista

Sprendimas susijęs su santykiais

Sprendimas įmanomas tik pasitelkus išorės priemones (skyrybas, policijos intervenciją ar savipagalbą)

Nukentėjusio asmens savijauta: bejėgiškumas, baimė, savigrauža

Galuios dinamikos palyginimas. Konfliktas: abi pusės lygios. Sisteminis smurtas: vienas partneris yra galios pozicijoje

Konfliktui ir sisteminiam smurtui būdingų požymių palyginimas.

Kviečiame prisijungti prie nemokamų e-mokymų apie sisteminį smurtą prieš moteris artimoje aplinkoje. Juose sužinosite:

  • kas yra smurtas lyties pagrindu;
  • kokias galios ir kontrolės strategijas smurtautojas taiko prieš savo auką;
  • koks yra smurtautojo portretas;
  • kas yra moterų kaltinimas ir kaip jo išvengti;
  • kaip sustiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą.