63 proc. vyrų nemano, kad berniuko elgesys, kai jis tampo mergaitei už kasų, kelia sijoną ir pan., yra nekaltas dėmesio rodymas. Šiuos ir kitus sociologinio nuostatų tyrimo duomenis dvi savaites trukusioje kampanijoje #kąmanomiestiečiai buvo galima išvysti Alytaus, Jonavos ir Ukmergės gatvėse 2021 m. gegužės mėn.
Socialine kampanija „Ką mano miestiečiai“ buvo siekiama keisti prievartinę kontrolę pateisinančius stereotipus bei stiprinti vyrų smurto prieš moteris artimoje aplinkoje prevenciją.
Kampaniją įgyvendino Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kartu su socialinės reklamos agentūra „Nomoshiti“.
LAUKO REKLAMOS PLAKATAI
RADIJO KLIPAI
Lyčių normos ir stereotipai – smurto pradžia
Tikslinių regionų gyventojų nuomonių apklausa parodė, kad smurto ir skirtingų jo formų atpažįstamumas yra pakankamai aukštas, tačiau visuomenė vis dar linkusi vadovautis lyčių nuostatomis, kurios pateisina smurtą arba veda link jo. Vyrai tai daro beveik dvigubai dažniau nei moterys. Pavyzdžiui, 46 proc. visų apklaustų vyrų sutiko su teiginiu „Mylėtis su vyru yra žmonos pareiga“. Taip manančių moterų buvo tik 21 proc.
Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė pastebi, kad apklausos rezultatai tik dar kartą patvirtina, jog į smurtą žiūrime pernelyg atlaidžiai: „Esame linkę tam tikrais atvejais pateisinti smurtą. Pavyzdžiui, kai susimuša berniukai, situacijos nevertiname itin rimtai, lyg jiems mažiau skaudėtų. Tuo pačiu nusiunčiame žinutę, kad smurtas yra tinkamas būdas reikšti savo jausmams ir poreikiams tenkinti. Užaugę ir tapę vyrais, šie berniukai toliau taiko vaikystėje išmoktą elgesį.“
Pasak kontrolierės, reikalavimai tam tikros lyties asmenims yra giliai įsirėžę į žmonių pasąmonę ir kartais net patys nepastebime, kad elgiamės pagal tam tikrus išankstinius modelius. „Mergaitės nuo mažens dažnai mokomos paklusti, neišsišokti, nesiskųsti. Tuo tarpu berniukams sakoma, kad jie nereikštų savo emocijų, neverktų net tada, kai skauda, dažnai pateisinamas iš pažiūros nekaltas smurto naudojimas”, – vertindama vadovavimąsi lyčių stereotipais sako B. Sabatauskaitė.
Ragina nelikti abejingiems
B. Sabatauskaitė neabejoja, kad kova su smurtu prieš moteris ir smurtu artimoje aplinkoje yra ne tik institucijų ir jį patyrusiųjų reikalas: „Mes visi esame vienaip ar kitaip nukentėję nuo smurto dėl lyties ar smurto artimoje aplinkoje – yra daug jį patyrusių tiesiogiai arba augusių smurtinėje aplinkoje, taip pat dažnas iš mūsų pažįsta visa tai išgyvenusią moterį. Europos Sąjungoje per savo gyvenimą smurtą patiria kas trečia moteris. Tai visą visuomenę paliečianti problema, todėl negalime jos ignoruoti.“
Smurtas lyties pagrindu artimoje aplinkoje yra laikomas pandeminio lygmens problema. Pasauliui patekus į izoliaciją dėl COVID-19, situacija tik dar labiau aštrėja. Lietuvoje 2020 m. policijoje buvo užregistruotas didžiausias pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje skaičius per pastaruosius penkerius metus (58 553). Nesikeičia tik proporcijos – 8 iš 10 smurtą patyrusių asmenų sudaro moterys, 9 iš 10 smurtautojų yra vyrai.
Pradėjusios taikyti atsako į smurtą artimoje aplinkoje algoritmą, Alytuje, Jonavoje ir Ukmergėje veikiančios institucijos geriau nei bet kada anksčiau yra pasiruošusios suteikti pagalbą. Tačiau tam, kad smurtą patyrę asmenys išdrįstų kreiptis į specialistus, reikalingas bendruomenės susitelkimas ir palaikymas. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertai ragina būti dėmesingiems savo šeimos nariams, draugams bei kolegoms ir nelikti abejingiems pastebėjus smurto artimoje aplinkoje požymius.
Gyventojų apklausa
Alytaus miesto, Jonavos ir Ukmergės rajonų savivaldybių gyventojai buvo apklausti dukart. Pirmoji apklausa buvo atlikta 2020 m. sausio mėn, antroji– 2021 m. spalio mėn. Pakartotinės apklausos rezultatai parodė, kad gyventojai geriausiai atpažįsta fizinį smurtą, per pusantrų metų didėjo ekonominio, psichologinio ir seksualinio smurto atpažinimas: situaciją „vyras draudžia žmonai eiti į darbą , teigdamas, kad jis pinigų uždirba pakankamai, o jos pareiga yra prižiūrėti namus ir vaikus“ smurtu laikė 63 proc. (2020 m. sausį taip pat pasisakė 50 proc. apklaustųjų), o situaciją „draugų būryje vyras vis pabrėžia, kokia nevykusi jo žmona: tai kažką sugadina ar nesupranta, tai neturi humoro jausmo ir pan.“ smurtu laikė 90 proc. apklaustųjų (2020 m. sausį – 77 proc.). Absoliuti dauguma – 97 proc. – apklaustųjų situacija, kai „vyras priverčia žmoną mylėtis prieš jos valią“, įvertino kaip smurtą. Tai daugiau, negu 2020 m. tyrimo metu (91 proc.). Taip pat padaugėjo manančių, kad vyro kontroliuojantis elgesys, toks kaip žmonos mobiliojo telefono skambučių ir socialinių tinklų žinučių tikrinimas, vertintinas kaip smurtas – nuo 63 proc. iki 75 proc. Šią situaciją prie smurto dažniau priskyrė moterys (85 proc., vyrai – 64 proc.), turintys aukštąjį išsilavinimą (83 proc.).
Pasak dvejus metus vykdyto projekto ekspertų, reikėtų gilesnės analizės, kodėl padidėjo kaltinimas. Pažymėtina, kad smurto formoms atpažinti buvo skiriamas dėmesys ilgą laiką, o aukų kaltinimui ar bendrai lyčių nuostatoms, pateisinančioms smurtą, dėmesys skirtas atskiromis iniciatyvomis. Tuo pačiu, atkreiptinas dėmesys, kad reakcija gali būti ir automatinė – nenoras asocijuotis su silpnesne, nukentėjusia puse. „Nors šie skaičiai gąsdina, jie taip pat rodo, kaip svarbu kuo daugiau kalbėti apie smurto dėl lyties artimoje aplinkoje reiškinį bei tinkamai jį paaiškinti: kodėl šį smurtą patiria dažniau moterys nei vyrai, kaip veikia galios dinamika porose, kokiomis formomis ir pavidalais smurtas reiškiasi ir pan. O tuo pačiu judėti link supratimo, jog kai kurios lyčių nuostatos kenkia tiek moterims, tiek vyrams. Nes tomis pačiomis nuostatomis, kuriomis teisinamas smurtas prieš moteris, pateisinamas ir ne tiek svarbiu laikomas smurtas prieš vyrus, deja dažniausiai irgi nukenčiant nuo kitų vyrų“, – įsitikinusi lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė.
Pasak jos, galima pasidžiaugti ir tuo, kad nepaisant kaltinančių nuostatų, dauguma gyventojų linkę pritarti, kad smurtą patiriančioms moterims reikalinga pagalba, net jei ji ir grįžta pas smurtautoją (tam pritarė 69 proc. apklaustųjų), o net 95 proc. apklaustųjų mano, kad reikia palaikyti moteris norinčias nutraukti santykius / išsiskirti su smurtaujančiu vyru. Tokie atsakymai dominuoja visose socialinėse demografinėse grupėse.
Apie vykdytą projektą
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kartu su partneriais Lygių galimybių plėtros centru, Lietuvos žmogaus teisių centru ir socialinės reklamos agentūra „Nomoshiti“ Alytaus m., Jonavos r. ir Ukmergės r. įgyvendino 27 mėnesių trukmės projektą „BRIDGE“, kurio metu stiprino vietos bendruomenių atsaką į smurtą lyties pagrindu artimoje aplinkoje. Jo metu buvo sukurtas koordinuoto atsako į smurtą artimoje aplinkoje algoritmas, dirbta su mokyklų bendruomenėmis, didintas gyventojų sąmoningumas atpažįstant ir reaguojant į smurtą artimoje aplinkoje.
